Klimato kaitos problemos sprendimas laikosi ant 4 (milijonų) banginių  ()

Jei reikėtų rinktis, klimato aktyvistams labiau derėtų stengtis išsaugoti banginius, užuot sodinus medžius, skelbiama Tarptautinio Valiutos Fondo ataskaitoje.

Didieji banginiai yra gyvūnų pasaulio anglies surišimo titanai, nes per visą savo gyvenimą, prieš nugrimzdami amžiams į vandenyno gelmes, su savimi nusineša vidutiniškai po 33 tonas CO2, rašoma TVF Finance & Development žurnalo gruodžio mėnesio numeryje. Tuo tarpu medis per metus įsisavina ne daugiau nei 24 kilogramus dujų. Tai yra, per šimtą metų – 2,4 tonas.

Toks skirtumas paskatino Ralph Chami ir Sena Oztosun iš TVF Raidos instituto ir du profesorius, Thomas Cosimano ir Connel Fullenkamp, pareikšti, kad tarptautinės pastangos atkurti banginių populiaciją, sumažėjusią iki 1,3 milijonų per pramoninės medžioklės metus, „galėtų sukelti kovos prieš klimato kaitą proveržį.“

„Banginių apsaugos koordinavimas turėtų atsidurti pasaulio visuomenės kovos su klimato kaita darbotvarkės viršuje“ rašo jie. „Kadangi banginių vaidmuo tvarkantis su klimato kaita yra nepakeičiamas, jų išlikimas turėtų būti įtrauktas į 190-ies šalių, 2015 metais pasirašiusių kovos su klimato kaita susitarimą Paryžiuje, tikslus.“

Viena iš mokslininkų publikuoto TVF tyrimo „Gamtinis klimato kaitos problemos sprendimas“ išvadų: efektyviausias iš gamtos sukurtų sprendimų – „banginių“ grupės žinduoliai. СО2 utilizavimo efektyvumu jie gerokai lenkia netgi augalus.
Be nemenko CO2 kiekio pasisavinimo, banginiai skatina ir fitoplanktono augimą, kuris išskiria mažiausiai 50% viso Žemės atmosferos deguonies ir suriša tiek CO2, kiek 1,7 trilijonai medžių, arba keturi Amazonės miškai.

Fitoplanktono produktyvumo padidėjimas vos 1% padarytų tokį pat poveikį, kaip staiga atsiradę 2 milijardai subrendusių medžių, teigiama tyrime.

Banginių apsauga ir jų populiacijos gausinimas nėra nemokamas. Tyrimo autoriai vieną gyvūną, atsižvelgdami į per jo gyvenimą sukauptą anglį, bei tokius ekonominius rodiklius kaip žvejybos pagerinimas ir ekoturizmas, įvertina daugiau nei $2 milijonais.

Tyrėjų teigimu, jei banginių populiacija išaugtų iki 4 – 5 milijonų — tiek jų buvo prieš pramoninę banginių medžioklę — taip kasmet sukaupdama po 1,7 milijardus tonų CO2, subsidijoms nuo kiekvieno žmogaus reikėtų skirti po maždaug 13 dolerių per metus.

Autoriai teigia, kad tarptautinės finansų institucijos „idealiai tiktų patarti, prižiūrėti ir koordinuoti individualių šalių veiksmus“.

Įdomiausia, kad žmonėms norint stimuliuoti šį mechanizmą, nereikia nieko daryti, nebent visoms šalims visiems laikams uždrausti banginių medžioklę. Jei medžius reikia tikslingai sodinti milijonais, tai banginių atveju tereikia „pasitraukti ir netrukdyti“. TVF pateiktos ataskaitos autoriai sako tiesiai, kad dabar klimato išsaugojimui vienas banginis vertas tūkstančio medžių.


Aut. teisės: www.technologijos.lt

(57)
(3)
(54)

Komentarai ()

Susijusios žymos: