Homo erectus ir Homo sapiens vienu metu ir vienoje vietoje? Kaip tai gali būti ir kaip tai paneigia populiarų evoliucijos mitą  (1)

Šiuolaikinis žmogus Žemėje gyvena jau gana ilgai – tačiau gali būti, kad ta pačia planeta dar dalinomės ir su mūsų senaisiais protėviais, atsiradusiais prieš 2 mln. metų. Tokia teorija buvo iškelta naujajame tyrime, kuris publikuotas žurnale „Nature“.

Homo erectus buvo pirmoji mums žinoma žmogaus rūšis, kuri vaikščiojo visiškai statmenai. Nauji įrodymai rodo, kad jie išnyko vos prieš 100 000 metų – daug vėliau nei iš pradžių buvo manyta. Jų paskutiniai pėdsakai buvo rasti Javos saloje Indonezijoje – būtent čia jie gyveno dar tada, kai visur kitur jų rūšis jau buvo išnykusi.

Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje centrinėje Javos dalyje, netoli Solo upės, buvo rasta 12 Homo erectus kaukolės dalių ir du kojos kaulai. Nuo to laiko mokslininkai bandė nustatyti, koks yra tikslus liekanų amžius – tačiau tai padaryti buvo gana sudėtinga dėl salos geologijos ir dėl to, kad archeologai originalaus kasinėjimo detales paprasčiausiai supainiojo.

XIX a. pabaigoje viena mokslininkų komanda padarė labai drąsią išvadą teigdama, kad Homo erectus išnyko vos prieš 53-27 tūkst. metų. Tai leido manyti, kad šiuolaikiniai žmonės galbūt galėjo gyventi dar kartu su savo protėviais vienoje Indonezijos saloje.

Dabar mokslininkai, kuriems vadovauja profesorius Russellis Ciochonas iš Ajovos universiteto (JAV), nusprendė dar kartą atlikti kasinėjimus toje pačioje vietoje ir iš naujo ištirti aplinką. Jie nustatė, kad apytikslis kaulų ir pačios archeologinės radimvietės amžius turėtų būti nuo 117 iki 108 tūkst. metų. Tai reiškia, kad Javos saloje yra vėliausi iki šiol žinomi Homo erectus pėdsakai.

„Nėra nieko kito, ką būtų galima datuoti šioje aikštelėje, kad gautume tikslesnius rezultatus“, – teigia R.Ciochinas.

„Tai labai išsamus šių populiariųjų Homo erectus kaulų tyrimas. Autoriai pateikia tvirtą teoriją, kad ši žmonių rūšis mirė prieš maždaug, 112 000 metų. Tai reiškia, kad šios fosilijos yra gana jaunos – o taip pat kad Homo erectus Javos saloje gyveno daugiau nei milijoną metų“, – sako Londono natūralios istorijos muziejaus tyrimų vadovas, profesorius Chrisas Stringeris.

Mokslininkai tyrime taip pat pateikia teoriją, kad tokia kaulų kolekcija vienoje vietoje gali reikšti, jog Homo erectus išnyko masiškai. Gali būti, kad kurs nors aukštupyje susidarė purvo nuošliauža. Jos gali susidaryti po smarkaus lietaus ar išsiveržus ugnikalniui – ir mokslininkai tyrime teigia, kad toks ekstremalus įvykis tikrai nušluoja viską savo kelyje.

Reikėjo pagalbos

Prieš atnaujinat kasinėjimus, tyrimo komandos nariui Frankui Huffmanui iš Teksaso universiteto (JAV) pavyko atsekti olandų archeologų, atradusių kaulus, gimines. Jie mokslininkams atidavė originalių kasinėjimų nuotraukas, žemėlapius ir užrašus. Taip F.Huffmanui pavyko užpildyti tas spragas, kurios anksčiau mokslininkams trukdė pilnai ištirti šią vietovę,

„Iš tos informacijos sužinojome kur tiksliai reikia kasinėti“, – sakė R.Ciochinas.

Profesorius kartu su savo komandos nariai kasinėjimus pradėjo aikštelėje, kuri buvo nepaliesta nuo pat praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio. Pasinaudojus nuotraukomis, žemėlapiais ir užrašais, jiems pavyko identifikuoti vietą, kurioje buvo rasti Homo erectus kaulai – ir tada ėmė ją datuoti.

Panašu, kad kitose pietryčių Azijos dalyse Homo erectus evoliucionavo į kitokias, šiek tiek mažesnes žmogaus formas. Pavyzdžiui, Homo floresiensis, rūšį, kuri dar kitaip yra vadinama „hobitais“ ir Homo luzonensis. Tai greičiausiai įvyko dėl to, kad salose buvo ribotas kiekis maisto – tačiau Javoje buvo pakankamai resursų, kad Homo erectus išlaikytų originalią savo kūno formą.

Iš Ngandongo archeologinėje radimvietėje rastų kaulų mokslininkai nustatė, kad Javos saloje gyvenę Homo erectus atstovai buvo 1,5-1,8 m. ūgio – panašiai kaip tos pačios rūšies žmonės, gyvenę Afrikoje ar Eurazijoje.

Atradimas – labai svarbus

Šis atradimas rodo, kaip su laiku keitėsi archeologija. Anksčiau buvo manoma, kad evoliucija yra labai nuosekli ir paprasčiausiai brėžia liniją nuo beždžionių iki mūsų, tačiau tokie atradimai rodo, kad vis dėl to visas evoliucijos procesas yra daug sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šis tyrimas tai tik dar kartą įrodo. Pasirodo, kad visos tos rūšys, kurios, kaip anksčiau buvo manoma, yra tiesiog pereinamosios, vis dėl to iš dalies persidengdavo, o kartais kartu vienoje planetoje gyvendavo tūkstančius metų.

Tačiau kyla klausimas, kaip ir kodėl Homo erectus išgyveno taip ilgai Javos saloje? Afrikoje ši rūšis išnyko prieš 500 000 metų, o Kinijoje – prieš 400 000 metų. R.Ciochonas mano, kad kituose žemynuose Homo erectus greičiausiai nukonkuravo kitos žmonių rūšys, tačiau Javos sala buvo atskira nuo kitų ir tai leido jiems čia ramiai gyventi.

Tiesa, ištyrus fosilijas paaiškėjo, kad tuo metu, kai čia gyveno Homo ereccus, Javos salos aplinka keitėsi. R.Ciochonas sako, kad tai ir galėjo būti šios rūšies žmonių išnykimo priežastis.

Paskutiniai pėdsakai?

Daugiau jokių vėlesnių Homo erectus įrodymų niekur kitur saloje nėra rasta – be to, profesorius sako, kad yra šioks toks tarpas, kai Javos saloje nebuvo visiškai jokio žmogaus. Šis laikas baigėsi tada, kai prieš 39 000 metų čia atsirado šiuolaikiniai žmonės. Profesorius taip pat sako, kad Homo erectus buvo paprasčiausiai per daug priklausomi tam tikrų aplinkos sąlygų, todėl joms keičiantis, jie paprasčiausiai nemokėjo prisitaikyti.

„Homo sapiens yra vienintelė hominidų rūšis, kuri gyvena atogrąžų miškuose. Taip greičiausiai yra dėl to, kad ši rūšis yra pakankamai protinga ir galinti pasigaminti įvairius įrankius“, – mano R.Ciochonas.

Tiesa, C.Stringeris sako, kad jis nėra taip tvirtai įsitikinęs, jog Javos saloje Homo erectus nepersidengė su Homo sapiens. Jis sako, kad kitos archeologinės radimvietės saloje dar nebuvo pilnai ištyrinėtos, todėl mokslininkai gali atrasti dar ką nors naujo.

Parengta pagal BBC.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(12)
(2)
(10)

Komentarai (1)