Koronavirusas mutavo daug lėčiau nei gripas, tačiau viena mutacija mokslininkams kelia daug nerimo  (7)

Tris mėnesius trunkantis plitimas ir daugiau nei 3 milijonų nešiotojų užkrėtimas – virusui tai pakankamas laikas vystymuisi ir pokyčiams, rašo „Science Alert“.

Kai kurie virusai – kaip gripas – gausiai mutuoja, kas reiškia, kad norėdami būti nors kiek priešakyje jų, turime kasmet atnaujinti skiepus. Tuo tarpu koronavirusas, sukėlęs dabartinę COVID-19 pandemiją, išliko palyginti stabilus – ir atrodo, mutavo daug lėčiau nei gripas.

Tai puiki žinia skiepų kūrėjams ir mokslininkams, kurie tiria virusą. Bet tai dar nereiškia, kad jis nemutuoja išvis.

Du tyrimai

Neseniai du tyrimai nagrinėjo SARS-CoV-2 RNR genomą ir ieškojo mutacijų – ir vienas iš jų (atliktas Arizonos valstijos universitete, JAV), ištyręs pavyzdį, paimtą iš paciento Tempės mieste, aptiko didelę bazių porų deleciją (delecija – chromosomos struktūrinė mutacija, kurios metu prarandama genetinė medžiaga).

Kol kas nerecenzuotas antrasis tyrimas (darytas Los Alamos nacionalinėje laboratorijoje, taip pat JAV) stebėjo mutacijas viso protrūkio metu ir pateikė hipotezę, kad vienas viruso štamas yra labiau užkrečiamas nei originalus Uhano štamas.

Arizonos tyrimas iš mėginių serijos atkūrė tris pilno ilgio SARS-CoV-2 genomus. Mokslininkai nustatė, kad vienas iš šių genomų, kurį jie pavadino AZ-ASU2923, turėjo didelę – 81 bazės poros – deleciją gene, vadinamame ORF7a.

ORF7a genas sukuria papildomą baltymą, kuris padeda virusui užkrėsti šeimininką, daugintis ir plisti žmogaus viduje. Tiksliau sakant, manoma, kad šis baltymas padeda virusui išvengti mūsų imuninės sistemos ir nužudyti ląstelę tada, kai baigiamas replikacijos (viruso dauginimosi) procesas.

„Viena iš priežasčių, kodėl ši mutacija mus domina – tai todėl, kad ji atspindi didelę deleciją, kuri atsirado 2003 m. SARS protrūkyje“, – sako vienas iš tyrėjų, virusologas iš Arizonos valstijos universiteto Efremas Limas.

Šiuo metu nežinoma, kaip ši mutacija pakeistų koronavirusą – bet tyrimas vyksta. Ankstesni panašių genų tyrimai ir tai, kad jie buvo rasti tik pas vieną asmenį, rodo, kad ši delecija tikriausiai nėra gera naujiena pačiam virusui.

„Panašios delecijos atsiranda SARS-CoV-2 genomuose – o ypač ORF8 gene, kuris gali sumažinti viruso pajėgumus, – rašo mokslininkai. – Bendrai vertinant, nors globalūs naujos kartos sekos nustatymo bandymai rodo, kad SARS-CoV-2 genomai yra santykinai stabilūs, simptominiuose ligoniuose gali pasireikšti dinaminės mutacijos“.

Tuo tarpu antrasis tyrimas, kurį atliko Nacionalinė Los Alamoso laboratorija, sulaukė žymiai daugiau žiniasklaidos dėmesio – nepaisant to, kad jis šiuo metu dar nėra recenzuotas.

Los Alamoso komanda sukūrė analizės schemą, skirtą sekti koronaviruso mutacijas – ypač tas, kurios susijusios su jau pagarsėjusiu smaigalio baltymu viruso paviršiuje.

Komanda rado keturiolika mutacijų, susijusių su smaigaliu, kurios plintant virusui kaupiasi – ir viena mutacija mokslininkams ypač kelia nerimą.

„Mutacija D614G kelia didelį susirūpinimą. Ji pradėjo plisti Europoje vasario pradžioje ir patekusi į naujus regionus, greitai tampa dominuojančia forma, – rašo mokslininkai. – Tačiau reikšmingo ryšio tarp D614G ir hospitalizacijos nenustatyta“.

Pati mutacija yra daug mažesnė nei Arizonos: tai yra vienoje bazių poros apsikeitimas.

Komanda teigia, kad dėl to, jog D614G smaigalio baltymo mutacija „perėmė“ pradinę Uhano versiją (vadinamą D614) daugelyje pasaulio lokacijų D614G virusas yra užkrečiamesnis – ir dėl to mokslininkai teigia jaučiantys „skubų poreikį pateikti išankstinį įspėjimą“ tam atvejui, jei mutacija turėtų įtakos vaistų ir skiepų kūrimui.

Nėra taip blogai

Tačiau ne visi sutinka, kad mutacija smarkiai pakeitė viruso galimybes plisti.

„Didžioji dauguma sekvenuotų genetinių izoliatų dabar yra kilę iš europinio protrūkio, kuris išplito labiau nei kiniškasis, – „Gizmodo“ pasakoja Harvardo universiteto epidemiologas Billas Hanage'as. – Taip gali būti todėl, kad jis lengviau perduodamas – bet ir todėl, kad palyginti vėlyvas įsikišimas į viruso suvaldymą leido jam labiau išplisti“.

Kaip ir visa kita, kas tik turi genetinę medžiagą, taip ir virusai kurdami savo kopijas lėtai mutuoja. Iki šiol nustatyta, kad SARS-CoV-2 mutacijų dažnis yra mažesnis nei 25 per metus – kai palyginimui gripo mutacijų dažnis yra 50 per metus.

Daugelis mutacijų yra neutralios – atrodo, kad jos nieko nedaro, o kelios yra virusui net kenksmingos. Tiesą sakant, tik nedidelis procentas visų mutacijų būna naudingos virusui.

Tačiau nors ir retai, kartais organizmuose pasitaiko ir naudingų mutacijų – ir vienas iš tokių pavyzdžių yra bakterijų atsparumas antibiotikams. Bet dabar mes tiesiog nežinome, kokia mutacija D614G pasirodys SARS-CoV-2 viruso atžvilgiu – naudinga ar ne.

Gerai yra tai, kad mokslininkai tyrinėja šį dalyką – ir mes, be abejo, netrukus turėsime daugiau informacijos. Taigi, nors viruso mutavimas skamba neraminančiai, pernelyg gąsdintis nereikėtų. Visi virusai mutuoja, o koronavirusas nėra išimtis.

Arizonos tyrimas skelbiamas „Journal of Virology“, Los Alamoso tyrimas – „bioRxiv“.

Parengta pagal „Science Alert“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(8)
(0)
(8)

Komentarai (7)

Susijusios žymos: