Pandemiją buvo galima numatyti, tačiau pasaulis tai ignoravo  ()

Pernai gruodžio mėnesį po truputį žiniasklaidoje pradėtas minėti koronavirusas tuo metu atrodė tik kaip visiškai tolimas ir nežinomas susirgimas. Tokiu laiku dauguma europiečių tikriausiai nė negalėjo įsivaizduoti, kad vos už kelių mėnesių ši nežinoma infekcija privers visą pasaulį sustoti. Apie naująjį koronavirusą žinome dar tik keturis mėnesius, tačiau jau dabar mokslininkai bando nuspėti, kas su juo vyks toliau. Apie tai pasikalbėjome su profesoriumi Vytautu Usoniu ir profesoriumi Alvydu Laiškoniu.

Yra nedidelė tikimybė, kad virusas tiesiog išnyks

Koronaviruso protrūkiui atkeliavus į Europą, mokslininkai ir epidemiologai pradėjo kalbėti, jog pasaulis daugiau nebebus toks, koks buvo iki šiol, o šis naujasis virusas liks ilgam. Pasak prof. V. Usonio, tiksliai pasakyti, ar tikrai su COVID-19 turėsime gyventi visą savo gyvenimą, kol kas dar sunku.

„Virusą matome tik nuo gruodžio mėnesio, dabar vasara, aktyvumas turėtų sumažėti, rudenį koronavirusų aktyvumas paprastai padidėja. Visiškai reali galimybė, kad vasarą aktyvumas sumažės, o rudenį padidės. Be to, jei žiūrėtume istoriškai, įvairios bakterijos, virusai ir mikroorganizmai vis kinta, tai yra natūralus procesas“, – sakė prof. V. Usonis.

Tad, pasak gydytojo, vilties, kad virusas vieną dieną tiesiog visiškai išnyks, yra nedaug. „Būtų labai gražu, jei jis taip paimtų ir išnyktų. Taip atsitiko 2003–2004, kai pradėjo plisti SARS, o paskui išnyko.

Būtų gerai, jei jis taip sugalvotų padaryti. Bet, žiūrint atgal, į 2002 metus, – tuo laiku buvo pradėti didžiuliai darbai ir vakcinos, kuriami vaistai, bet virusas išnyko, ir tie darbai sustojo. Dabar irgi intensyviai kuriami vaistai ir vakcina. Bet, kad jis iš tiesų išnyktų, tikimybė nėra didelė“, – kalbėjo gydytojas.

Kol vakcina bus prieinama visiems, reikės dar palaukti

Šiuo metu, kaip teigia profesorius, pasaulyje yra 7 centrai, kurie jau pradėję vakcinos tyrimus su žmonėmis. Norint sukurti skiepus, būtina įveikti daug šio proceso etapų. Iš pradžių reikia teorinių tyrimų, paskui vyksta norinčių išbandyti vakciną kandidatų paieška, ikiklinikiniai tyrimai, taip pat – ir su laboratoriniais gyvūnėliais.

„Paskui ateina laikas, kai galima bandyti su žmonėmis, dabar šis etapas ir atėjo. Žiūrime, kas bus. PSO prognozuoja, kad 2021 metais galėtų būti registruojamos vakcinos, jei tie darbai sėkmingai vyks. Kitas etapas yra vakcinos užregistravimas ir jos gamyba. Turime daug pavyzdžių, kai tik pradėta gaminti vakcina yra gaminama ribotai, nes gamybos pajėgumai riboti. Nebūna taip, kad per naktį kažkas apsivertė ir mums visiems atvežė vakciną“, – pasakojo prof. V. Usonis.

Be to, daug laiko užima ir jau pagamintos vakcinos logistikos darbai – skiepus reikia supakuoti, sukrauti, atvežti, išdalyti medicinos įstaigoms, skiepų kabinetams, reikia paruošti personalą, metodinę medžiagą.

„Scenarijus, jog persirgti turėtų 60 proc. populiacijos tam, kad protrūkiai nebesikartotų, yra gana realus. Jei 60–70 proc. žmonių visuomenėje įgytų imunitetą, viruso plitimas taip, kaip jis plinta dabar, būtų sustabdytas. Tai gerai žinoma ir iš kitų infekcijų. Jei vakcinos būtų pagamintos ir jomis būtų paskiepyta 60–70 proc. visuomenės, tokio protrūkio kaip dabar būti nebeturėtų“, – pasakojo pašnekovas.

Kol nėra vakcinos, lieka tos priemonės, kurios jau dabar taikomos. Tai – izoliavimas, ypač tų asmenų, kurie yra rizikos grupėje, – vyresnio amžiaus žmonės ir turintys lėtinių ligų, fizinė distancija ir apsaugos priemonės.

Didžiausias klausimas – ar susidaro imunitetas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis taip pat pabrėžia, kad kol kas į įvairius klausimus mokslininkai atsakymų dar tik ieško.

„Vienas variantas, kad virusas gali po truputį mutuoti, o tada gal po kiek laiko mes jo atsikratytume. Didžiausias klausimas šiuo metu, ar susidaro imunitetas. Kol kas nėra atlikta didelių epidemiologinių tyrimų, nes jau registruojami pakartotinio užsikrėtimo atvejai“, – sakė prof. A. Laiškonis.

Trečias nerimą keliantis dalykas – besimptomės formos, kai žmogus nieko nejaučia, bet gali užkrėsti kitus.

„Šiuo metu testų atlikimo laikas yra gana ilgas, todėl prancūzų mokslininkai, taip pat ir amerikiečiai stengiasi sukurti testus, kurių atsakymas būtų labai greitas, per pusę valandos. Įsivaizduokite, kokia tai problema, kai ir planinius ligonius reikia priimti į ligoninę, o prieš tai juos būtina patikrinti dėl koronaviruso. Atvykęs žmogus turi grįžti ir atvykti kitą dieną“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak profesoriaus, nauji tyrimai išspręstų šią problemą ir daug kitų organizacinių klausimų.

„Šiuo metu niekas negali pasakyti, ar vakcinos sukurtas imunitetas bus ilgalaikis, ar trumpalaikis, kaip jis veiks. Kol kas nėra duomenų, nes pirmieji tyrimai pradėti savanoriams. Bet, istoriškai žiūrint, kol sukurdavo vakciną, praeidavo ir metai ar net keliolika. Tikimės vakcinos per 6–8 mėnesius, norime visko labai greitai. Bet kokie bus rezultatai, kol kas atsakyti neįmanoma“, – sakė prof. A. Laiškonis.

Tikriausiai niekas pasaulyje nė negalvojo, kad kada nors taip smarkiai sustos visas gyvenimas ir nutrūks kelionės. Daugeliui žmonių dabar kyla klausimas, ar dar kada galėsime keliauti taip, kaip seniau.

„Manau, kad galėsime. Aš visada pavyzdžiu imu ispaniškąjį gripą, vadinamąją ispanką 1918–1920 m. Tada pasaulis taip pat buvo paralyžiuotas, nors, žinoma, tuo metu buvo kita ekonomika, kitas gyvenimo būdas ir panašiai. Bet per 3 metus viskas pasibaigė, 1931 metais išaiškino gripo virusą, vėliau sukūrė vakciną, ir gripas dabar mums jau nebekelia tiek problemų, – kalbėjo gydytojas.

– Aš tikrai tikiu, kad mokslininkai sugebės sukurti vakciną ar patį virusą keisti, nes dabar yra žymiai daugiau technologijų, genų inžinerijos. Norisi tikėti, kad vis dėlto pasaulis šį virusą prisijaukins. Bet kurį laiką tikrai turėsime gyventi su juo.“

Antra, pasak prof. A. Laiškonio, labai svarbu, kad žmonės suvoktų, jog visa viruso eiga priklauso nuo kiekvieno iš mūsų elgesio.

„Juk yra besimptomių formų. Kad ir sušvelnins karantiną, vis tiek turėtume saugotis“, – sakė infektologas.

Profesorius tikina – tikrai ateis diena, kai virusas bus nugalėtas

Palyginti su kitomis šalimis, pasak profesoriaus, Lietuva gana nesunkiai vaduojasi iš koronaviruso.

„Italija, Ispanija ir Prancūzija – daug sunkiau. Mano galva, lietuviai labiau disciplinuoti nei pietiečiai, nes jiems karantinas blogiau nei mirtis. Jų gyvenimo būdas kitoks. Patys prancūzai sako, kad negali gyventi be streikų, vyno ir sūrio. Manau, kad po truputį priprasime, išmoksime“, – kalbėjo prof. A. Laiškonis.

Tačiau pašnekovas pabrėžia: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.

„Galbūt sumažės antivakcininis judėjimas. Problema kyla dėl tymų, vėl didėja susirgimų skaičius, nes tėvai nebeskiepija vaikų, o skiepų nutraukti negalima. Gal vis dėlto pasaulis susipras, kad vakcinos yra didžiulis apšvietimas, o mikrobų buvo ir prieš mus, ir po mūsų bus. Tai yra gyvosios gamtos kintančioji dalis, žmogus juos sugeba nugalėti, apgauti. Dabar turime išgyventi tą periodą, – sakė profesorius.

– Tikrai tikiu, kad kada nors šis virusas išnyks ar bus nugalėtas. Tik nežinau, ar neatsiras koks nors kitas naujas virusas. Per 25 metus pasaulis atrado 45 naujas ligas. Turime atogrąžas, įvairias kitas vietas, kuriose įvairios gyvybės dar nėra išaiškintos. Kai žmogus ten patenka ir susiduria su nauju virusu, savaime suprantama, kad sureaguoja sunkiai ir žmogaus nenaudai.“

Kaip teigia prof. A. Laiškonis, dėl skiepų Lietuvoje išnyko raupai, nors paskutinis jų atvejis buvo Kaune dar 1939 metais.

„Skiepai padėjo sumažinti daugybę ligų. Todėl tikiu, kad tas pats bus ir su COVID-19“, – kalbėjo pašnekovas.

Epidemiologiniai tyrinėjimai tokius protrūkius galėtų numatyti

Paklausus, ar galima tokius protrūkius, kaip koronavirusas, numatyti epidemiologiškai, profesorius atsakė, kad tam skiriama per mažai dėmesio.

„Matote, manau, kad čia yra problema. Pasaulis po ispaniškojo gripo ir Antrojo pasaulinio karo, kai buvo didžiuliai sukrėtimai, labai ramiai užmigo. O į gyvosios gamtos tyrimą investavome labai mažai pinigų. Žymiai daugiau investavome į karo pramonę, į visus kitus dalykus, o dabar turime tokį rezultatą, kad mikrobų gali atsirasti bet kurioje vietoje, – sakė infektologas.

– Pavyzdžiui, Ebolos karštinė 2014 metais. Ji atsirado, buvo panaikinta ir baigėsi. Be to, prisiminkime, kad pasaulis yra labai skirtingas, yra tokių vietų Azijoje ar Afrikoje, kur sveikatos apsaugai skiriama labai mažai lėšų. Ten ir yra visų mums nežinomų mikroorganizmų perykla.“

Pasak pašnekovo, reikia tikėtis, kad greitai ateis diena, kai vėl gyvensime taip, kaip jau buvome įpratę.

„Manau, kad pasaulis po šio sukrėtimo supras, jog reikia žymiai daugiau dėmesio skirti mokslui, gamtai, jos tyrinėjimams, bet su ja nesielgti drastiškai. Ir tikrai tada gyvensime taip, kaip gyvenome seniau“, – kalbėjo gydytojas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Gabrielė Grinkaitė

(3)
(3)
(0)

Komentarai ()

Susijusios žymos: