Mokslininkai perspėjo, kad pasaulį bet kada gali sukrėsti už koronavirusą pavojingesnė nauja infekcija - mirtingumas būtų keliasdešimt kartų didesnis  (13)

Žmonija nuolat susiduria su nenustatytu nauju ligų skaičiumi. Mokslininkai sako, kad tik laiko klausimas, kada Afrikos atogrąžų džiunglių glūdumoje rasis naujas virusas, kuris po pasaulį išplis taip pat sparčiai, kaip COVID-19, bet pasižymės kelias dešimtis kartų didesniu mirtingumu, rašo CNN.

Hemoraginės karštinės simptomų kamuojama moteris tyliai sėdi ant lovos. Aplink ją apsiviję du mažamečiai vaikai. Ligoninės palata atokiame Kongo Demokratinės respublikos (KDR) Ingendės miestelyje moteriai tapo kalėjimu. Čia ji laukia Ebolos testo rezultatų.

Tuo metu pacientai su artimaisiais gali bendrauti tik per skaidraus plastiko langą. Moters tapatybė išliks paslaptyje, nes su ja vėliau gali susidoroti Ebola infekcijos kaip velnio bijantys vietos gyventojai. Jos vaikams taip pat buvo atliktas testas, nors jiems ir nepasireiškė jokie ligos simptomai. Vakcina ir gydymas, kurio dėka pacientai vis dažniau išgyvena Ebolą, jau sukurtas, bet išlieka kitas stiprus nerimas.

O kas jei moteris serga visai ne Ebola? Kas jei ji pirmasis asmuo susirgęs nauja infekcija, kuri po pasaulį gali paplisti taip pat greitai kaip koronavirusas, tačiau nuo šios ligos, panašiai kaip ir nuo Ebolos, 50-90 procentų visų susirgusiųjų miršta? „Liga X“ tėra tik hipotetinis konstruktas. Kol kas. Tačiau mokslininkai ir visuomenės sveikatos specialistai nerimauja, kad pasaulį bet kada gali nusiaubti nauja netikėta liga.

Tai nėra tik mokslinės fantastikos vaizduotės kūrinys. Tai reali moksliniais faktais paremta grėsmė. „Sunerimti turime visi“, – sakė gydytojas Dr. Dadinas Bonkole. „Ebola buvo nežinoma. COVID-19 buvo nežinoma. Turime saugotis naujų ligų“, – pridūrė jis.

Grėsmė žmonijai

Žmonija šiuo metu susiduria su nenustatytu kiekiu naujų ir, galimas daiktas, be galo pavojingų virusų, kurie atsiranda Afrikos atogrąžų miškuose, teigė profesorius Žanas-Žakas Muyembe Tamfumas, kuris prisidėjo prie Ebola viruso atradimo 1976 m. ir iki šiol „medžioja“ naujų virusų sukėlėjus.

 

„Gyvename pasaulyje, kuriame neabejotinai atsiras naujų ligų. Tai rimta grėsmė žmonijai“, – perspėjo jis. Dar būdamas jaunas Ž.Ž. Muyembe paėmė pirmuosius kraujo mėginius pacientų, kuriuos pražudė mįslinga infekcija. Iš pradžių nuo šios ligos mirdavo 88 proc. pacientų ir 80 proc. ja susirgusio medicininio personalo.

Mėgintuvėliai su kraujo mėginiais per Belgiją buvo išsiųsti į JAV, kur mokslininkai atrado slieko formos virusą, kuriam davė „Ebolos“ pavadinimą. Tuomet viruso atpažinimo grandinė jungė Afrikos atogrąžų miškus ir aukštųjų technologijų laboratorijas Vakaruose.

Šiandien tai pasikeitė. Vakarai turi pasitikėti budrių sargybinių vaidmenį prisiėmusiais Afrikos mokslininkais. Jie privalo laiku perspėti apie pavojingas ateities ligas. Antai virš jau minėtos Ingendės kybo naujo mirtino viruso grėsmė. Moteris pasveiko ir Ebolai būdingų ligos simptomų nebejaučia, tačiau KDR sostinės Kinšasos laboratorijoe atlikti tyrimai neparodė, kuo ji sirgo. Moters negalavimų priežastis išlieka mįsle mokslininkams.

Ž.Muyembe įspėjo, kad mūsų dar laukia galybė naujų zoonozių (žmonėms ir gyvūnams bendrų ligų). Geltonoji karštinė, įvairios gripo formos, pasiutligė ar Laimo liga yra tik keletas iš ilgo sąrašo ligų, kuriomis žmones užkrečia gyvūnai.

 

Daugumos moderniųjų virusų, tokių kaip ŽIV, SARS, ar COVID-19 genezė siejama su gyvūnais. Ar Ž.Muyembe mano, kad ateityje sulauksime tragiškesnės pandemijos nei COVID-19? „Taip, ko gero“, – sakė jis.

Daugėja naujų virusų

Pirmoji gyvūno žmogui perduota infekcija buvo nustatyta ne taip jau seniai – geltonoji karštinė žmogui diagnozuota 1901 m. Nuo tada mokslininkai atrado daugiau nei 200 gyvūnams ir žmonėms bendrų virusų. Marko Woolhouse`o, infekcinių ligų epidemiologijos profesoriaus Edinburgo universitete, atliktame tyrime nurodoma, kad kasmet nustatomi 3-4 nauji virusai, keliantys pavojų ir žmonėms. Dauguma jų kilo iš gyvūnų.

Ekspertų teigimu, augantis virusų skaičius – ekologinio naikinimo ir laukinės gamtos komercializacijos pasekmė. Praradę savo natūralią aplinką gyvūnai, pavyzdžiui žiurkės, šikšnosparniai ar vabzdžiai sugeba išgyventi ten, iš kur kitos rūšys jau buvo priverstos pasitraukti. Jie gyvena tarp žmonių ir dažnai tampa ligos „pernešėjais“.

Praeityje įvykusius Ebolos viruso protrūkius mokslininkai susiejo su žmonių veržimusi į atogrąžų džiungles. 2017 metais tyrimą atlikę mokslininkai pasitelkė palydovų nuotraukas ir nustatė, kad 25 iš 27 Ebolos protrūkių Afrikoje tarp 2001 ir 2014 metų prasidėjo vietose, kuriose per dvejus metus ligtol buvo vykdyti miškų kirtimai.

 

Jungtinių tautų organizacija įspėjo, kad jeigu tęsis esamos miškų kirtimo ir gyventojų augimo tendencijos, milžiniški atogrąžų miškų gali KDR gali išnykti iki šio amžiaus pabaigos. Tai reiškia, kad gyvūnai ir jų nešiojami virusai susidurs su žmonėmis. Pasekmės gali būti pražūtingos.

Niūrias prognozes dar galima pakeisti. Tarpdisciplininė mokslininkų komanda, sudaryta iš JAV, Kinijos, Kenijos ir Brazilijos tyrėjų, paskaičiavo, kad deramiems pokyčiams prireiktų 30 milijardų dolerių kasmetinių investicijų. Pinigai turėtų būti skiriami atogrąžų miškų apsaugai, kenksmingo žmonių veiklos poveikio laukinei gamtai sumažinimui. To esą pakaktų ateities pandemijų tikimybei sumažinti.

Tyrėjų teigimu, kasmetinė 9,6 milijardo dolerių investicija pasaulinėms miškų apsaugos programoms, leistų 40 procentų sumažinti miškų kirtimą ten, kur naujo viruso protrūkio tikimybė didžiausia. Tai galėtų apimti darnaus gyvenimo miškingose vietovėse paskatas, plačios medienos ruošos ir laukinės gamtos prekybos komercializavimo uždraudimą.

Panašios programos jau davė vaisių Brazilijoje. Galbūt 30 milijardų dolerių ir skamba kaip didelė suma, bet mokslininkai įsitikinę, kad investicijos netruks atsipirkti su kaupu. Harvardo ekonomistai Davidas Cutleris ir Laris Summersas paskaičiavo, kad koronaviruso pandemija vien JAV per artimiausius dešimt metų kainuos 16 triljonų dolerių.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(23)
(3)
(20)

Komentarai (13)