Kasybos vandenyno dugne artėja prie realybės, bet aktyvistai sunerimę - „tai iš tikrųjų gali atverti vartus“ (Video)  ()

Mažytė Ramiojo vandenyno valstybė Nauru sukėlė šoką reikalaudama, kad per ateinančius dvejus metus būtų susitarta dėl giliavandenės kasybos taisyklių.


Aplinkosaugos grupės įspėja, kad tai sukels destruktyvų veržimąsi į naudingųjų iškasenų turtingus jūros dugno „mazgus“, kurių ieško kasybos bendrovės. Tačiau Jungtinių Tautų pareigūnai, prižiūrintys giliavandenę kasybą, sako, kad jokia įmonė po vandeniu negali prasidėti dar kelerius metus.

Kas kelia susirūpinimą?

Ramiojo vandenyno salų valstybė Nauru paragino Tarptautinę jūrų dugno tarnybą (ISA) – vandenyno dugną prižiūrinčią JT instituciją – paspartinti taisyklių, kuriomis bus reglamentuojama giliavandenė kasyba, rengimą.

BBC duomenimis, Nauru vyriausybė suaktyvino iš pažiūros neaiškų JT jūrų teisės konvencijos papunktį, pagal kurį šalims leidžiama paspausti „dvejų metų gaiduką“, jei jos mano, kad derybos vyksta per lėtai.

 

 

Nauru, kurios partnerė yra kasybos bendrovė „DeepGreen“, teigia, kad ji jaučia „pareigą tarptautinei bendruomenei“ padėti žengti šį žingsnį.

Šalies vyriausybė teigia, kad dėl klimato kaitos ji gali prarasti daugiausiai, todėl nori paskatinti prieigą prie jūros dugne esančių mažų uolienų, vadinamų klintimis.

Taip yra todėl, kad juose gausu kobalto ir kitų vertingų metalų, kurie galėtų būti naudingi baterijoms ir atsinaujinančiosios energijos sistemoms pereinant nuo iškastinio kuro.

Kodėl tai gali būti svarbu?

Jei per dvejus metus ISA nepavyks nustatyti kasybos taisyklių, ji gali išduoti Nauru laikiną leidimą vykdyti kasybą – ir niekas nežino, ką tai galėtų reikšti.

Skaitomiausi Naujausi

 

„Tai iš tikrųjų gali atverti vartus“, – BBC komentavo Matthew Gianni iš „Deep Sea Conservation Coalition“.

„Jei Nauru ir “DeepGreen„ gaus laikinąjį leidimą, bet kuri kita bendrovė ar valstybė taip pat gali pradėti taikyti dvejų metų taisyklę, ir tada visas procesas taps visiškai chaotiškas.“

Žala ekosistemai

Jei Nauru ir jos partnerė „DeepGreen“ po dvejų metų bus pasirengusios pateikti paraišką gavybos licencijai gauti, tuomet prieš suteikiant leidimą reikės įveikti daugybę kliūčių, įskaitant poveikio aplinkai vertinimą ir planus, kaip sumažinti žalą.

 

Tai užtruktų mažiausiai dvejus ar trejus metus, taigi faktinė gavyba būtų pradėta anksčiausiai apie 2026 m.

Mokslininkai sako, kad jie dar toli gražu ne visiškai supranta bedugnių lygumų ekosistemas, tačiau jau dabar žino, kad jos kur kas gyvybingesnės ir sudėtingesnės, nei manyta anksčiau.

Apskaičiuota, kad telkiniai, kuriuose gyvena daugybė gyvybės formų, susiformavo per kelis milijonus metų, todėl bet koks atsigavimas po kasybos bus neįtikėtinai lėtas.

Be to, dar nežinoma, kokį poveikį turės nuosėdų pliūpsniai, kuriuos išjudins milžiniškos mašinos.

Šio klausimo tyrimas yra sudėtinga ir lėta užduotis – ir vargu ar bus iki galo atsakyta per Nauru inicijuotą dvejų metų laikotarpį.

Aut. teisės: 15min.lt
(12)
(4)
(8)

Komentarai ()