ES palydovo nuotraukose – garsieji Marso kanalai  (8)

Aplink Marsą skriejantis Europos kosmoso agentūros zondas „Mars Express“ perdavė į Žemę vienas ryškiausių istorijoje erdvines Raudonosios planetos paviršiaus nuotraukas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nuotraukose matyti kanjonai, kuriuos išgraužė „Lunea Planum“ plokštikalniu į pagrindinį „Echus Chasma“ slėnį tekėję vandens srautai. „Mars Express“ nuotraukose užfiksuoti tarpekliai yra maždaug 100 km ilgio, 10 km pločio ir iki 1 km gylio. „Echus Chasma“ slėnis vakaruose ribojasi „Echus Chasma“ plokštikalniu, kuris iškilęs 4 km virš „Echus Chasma“ slėnio dugno. Plokštikalnis išvagotas gilių tarpeklių, kurie jungiasi su „Echus Chasma“ slėniu. „Echus Chasma“ plokštikalnio nuotraukose matyti maždaug 10 km ilgio ir 1 km gylio tarpekliai. Didžiausiais iš jų - „Kasei Valles“ – yra beveik 4 km gylio. Apie galimą vulkaninį aktyvumą praeityje liudija pjautuvo formos 25 km ilgio paviršiaus darinys (pažymėta raudonai). Į pietryčius nuo „pjautuvo“ yra du meteoritų palikti maždaug 8 km skersmens krateriai. Rytų pusėje esantis krateris pradėjus formuotis slėniui iš dalies buvo eroduotas. Didelė kraterio dalis įgriuvo į slėnį, o nuolaužos buvo išplautos. Nuotraukoje matoma tamsi medžiaga – negilių slėnių tinklas, primenantis drenažo sistemas Žemėje. Vakarinėje „Kasei Valles“ dalyje matyti 4 km aukščio uolos. Vandens srautai iš kadaise čia buvusių krioklių krito į slėnio dugną. Iš dalies išlikusi tuometinė kranto linija. Gana lygų slėnio dugną vėliau apsėmė bazalto lava.

Zonde įrengta didelės raiškos stereokamera (HRSC, High-Resolution Stereo Camera) fotografavo „Echus Chasma“ – vieną didžiausių Marso regionų, suformuotą tekančio vandens. „Echus Chasma“ yra maždaug 100 km ilgio ir 10 km pločio geologinis darinys „Lunae Planum“ plokštikalnėje į šiaurę nuo „Valles Marineris“ – vadinamojo Didžiojo Marso kanjono.

Geologų manymu šiuos gilius slėnius suformavo kadaise Marse tekėjusio vandens srautai. Pasak britų dienraščio „The Telegraph“, mokslininkai nuotraukose aptiko stebėtinų panašumų į kanjonus sausringuose Žemės regionuose.

Manoma, kad truputį į šiaurę nuo Marso pusiaujo esantis „Echus Chasma“ regionas yra vienas didžiausių Marse vandens erozijos darinių.

Pasak Europos kosminės agentūros specialistų, paskelbtos nuotraukos yra sudarytos iš daugybės kitų nuotraukų, padarytų iš skirtingų orbitų, kad gautus atvaizdus būtų galima apžiūrėti skirtingu kampu.

Europos kosminės agentūros zondas „Mars Express“ į Marsą buvo paleistas 2003 m. birželį, o tų pačių metų gruodžio pabaigoje pasiekė Marso orbitą. Jo mokslinė misija pratęsta iki 2009 m. gegužės.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (8)

Susijusios žymos: