Marso dulkės per mikroskopą: balti kristalai – ne ledas  (6)

NASA „Phoenix“ programos mokslininkai paskelbė per mikroskopą padarytą Marso dulkių nuotrauką.

Marse veikiantis NASA zondas „Phoenix“ šiandien turėtų išgręžti planetos gruntą ir paimti pirmąjį geologinį mėginį, kurį mechaninis manipuliatorius įdės į TEGA (Thermal and Evolved-Gas Analyzer) analizatorių, nustatysiantį jo cheminę sudėtį.

Buvo tikimasi, kad šią operaciją „Phoenix“ atliks trečiadienį, tačiau, sutrikus ryšiui su zondo signalus į Žemę retransliuojančiu Marso palydovu „Mars Odyssey“, jos vykdymas buvo atidėtas, praneša „New Scientist“. NASA inžinieriai teigia išsiaiškinę ryšio sutrikimo priežastį – pasak jų, į „Mars Odyssey“ buvo pataikiusi didelės energijos dalelė. Tikimasi, kad palydovo retransliavimo įranga po kelių dienų vėl pradės veikti. Kol kas „Phoenix“ ryšį su Žeme palaiko per kitą Marso palydovą – „Mars Reconnaissance Orbiter“.

Iškilo ir dar viena problema – „Phoenix“ programos technikai zondo bandymų metu aptiko, kad viena iš dviejų pirmosios TEGA analizatoriaus kameros, į kurią mechaninė „ranka“ turės įdėti Marso grunto mėginius, durelių atsiveria ne iki galo. Tai gali apsunkinti mėginių pristatymą į prietaisą. Tačiau oficialūs „Phoenix“ programos atstovai teigia, kad, atlikus bandymus su zondo modeliu, paaiškėjo, jog mažesnė kameros anga neturėtų sudaryti sunkumų.

„TEGA specialistų komanda pademonstravo, kad tokio kameros angos dydžio, koks yra dabar, visiškai pakaks mėginiams pristatyti, tad viskas turėtų veikti gerai“, - sakė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje atstovas Chrisas Lewickis.

Pasak jo, po to, kai Marso grunto mėginys bus įdėtas į TEGA analizatorių, prireiks kelių dienų prietaisui sukalibruoti. Po to jis galės pradėti mėginių cheminius tyrimus.

Vakar „Phoenix“ programos mokslininkai išplatino pirmąją per mikroskopą padarytą Marso grunto dulkių nuotrauką. Pasak jų, zondo nusileidimo metu į orą pakilusios mikroskopinės grunto dalelės, kurių didžiausia tėra vos smėlio smiltelės dydžio, pro aparato filtrus pateko į jo vidų ir nusėdo ant mikroskopo objektinio stalelio.

Tarp kitų rausvos spalvos dalelių, kurių spalva atitinka Marso paviršiaus spalvą, nuotraukoje matyti ir šviesi peršviečiama dalelė. Tyrėjų manymu tai greičiausiai druskos arba kvarco kristalas.

Pasak mokslininkų, tai negali būti ledo dalelė, nes, patekusi į Marso atmosferą, ji mažiau nei per valandą būtų virtusi vandens garais. Tuo tarpu ant mikroskopo stalelio patekusios dulkės nufotografuotos daugiau nei po savaitės, kai prasismelkė į zondą.

Skirtingai nei anksčiau į Marsą atsiųsti NASA marsaeigiai „Spirit“ ir „Opportunity“, „Phoenix“ gali tirti mėginius per 7 kartus didesnės raiškos mikroskopą. Artimiausiomis savaitėmis mokslininkai planuoja apžiūrėti atskiras Marso paviršiaus daleles per zonde esantį atominės jėgos mikroskopą (AFM, atomic force microscope). Jų forma, struktūra ir kitos ypatybės turėtų padėti atskleisti, kaip jos įgijo tokią formą – vandenyje ar sąveikaudamos su kitomis dalelėmis.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (6)