Aptiktos naujos keturios „superžemės“  (16)

Europos mokslininkai pirmadienį paskelbė atradę tris aplink gretimą žvaigždę besisukančias „superžemes“ ir dar vieną panašią planetą prie kitos žvaigždės. Žinant kaip sunku yra pastebėti į Žemę panašias egzoplanetas, tai tikrai didelis žingsnis į išsamesnį mūsų Visatos pažinimą.

Minėtos trys planetos sukasi aplink kiek mažesnę nei mūsų Saulė žvaigždę, esančią už 42 šviesmečių pietinių Auksinės Žuvies ir Tapytojo žvaigždynų link. Šios planetos yra didesnės už Žemę - viena yra 4,2 karto, antra - 6,7 karto, o trečia - 9,4 karto masyvesnė.

Nors ir būdamos masyvesnės, aplink savo žvaigždę jos skrieja labai greitai - viena jų apsisuka vos per keturias dienas, kita - per 10 dienų, o trečia - per 20 dienų. Žemė aplink Saulę apsisuka per 365 dienas.

Trumpas apsisukimo periodas kalba apie aukštą planetų temperatūrą. Nors ESA mokslininkai kol kas nepatikslino prognozių dėl galimo planetų klimato, panašu, jog jos nepatenka į taip vadinamą „gyvybės zoną“ – orbitą, lemiančią panašų klimatą kaip ir Žemėje.

Šis atradimas susilaukė nemažai mokslininkų dėmesio. Tai visai suprantama – iki šios dienos iš viso aptikta apie 270 egzoplanetų, tačiau tik keliolika iš jų gali būti priskirtos „superžemėms“ („superžemės“ yra planetos, kurių dydis Žemės planetą viršyja ne daugiau kaip 10 kartų ir yra sudarytos iš kietų uolienų). Gi visos kitos planetos yra dujiniai gigantai, pagal dabartinį mokslo supratimą, visiškai netinkami gyvybei vystytis.

Atradimas, kuris buvo pristatytas per konferenciją Prancūzijoje, rodo, kad į Žemę panašios planetos gali būti labai paplitusios.

„Ar kiekviena žvaigždė turi planetų ir jei taip, tai kiek? - klausė Michelis Mayoras (Mišelis Majoras) iš Ženevos observatorijos. - Atsakymo gal dar nežinome, bet jo ieškodami darome didžiulę pažangą“.

M.Mayoras ir jo kolegos naudojosi Ja Siljos observatorijoje Čilėje esančiu teleskopu HARPS. Nors nedidelės planetos, priklausančiuos „superžemių“ kategorijai gimtosios žvaigždės spindesį iškreipia labai nežymiai, ilgamečiai tikslūs stebėjimai leidžia tokias planetas pastebėti. Pavyzdžiui, minėtosios 3 planetos aptiktos po penkerių metų kruopščių HD 40307 žvaigždės tyrimų.

Lygiagrečiai tirdamas trijų planetų sistemą aplink HD 40307 žvaigždę, HARPS teleskopas stebėjo kitas žvaigždes ir aptiko dar dvi planetines sistemas. Vienoje iš jų yra panaši „superžemė“, turinti 7,5 Žemės planetos masės. Jos metai tetrunka 9,5 paros – tai irgi kalba apie nedidelį atstumą nuo gimtosios žvaigždės. Šioje sistemoje taip pat pastebėta kita planeta, panaši į Jupiterį – jos metai lygus trim žemiškiesiems metams.

Sekančioje planetų sistemoje taip pat aptiktos dvi planetos. Tik šiuo atveju pirmoji planeta sunkesnė už Žemę 22 kartus, o jos metai tetrunka 4 paras. Kita sistemos planeta panaši į Saturna ir apsisuka aplink žvaigždę per 3 metus.

Nors dabartiniai atradimai nuteikia optimistiškai, visgi mokslininkų manymu, tai tėra aizbergo viršūnė. „Visų su HARPS tyrinėtų žvaigždžių analizė rodo, kad maždaug trečdalis visų į Saulę panašių žvaigždžių turi „superžemės“ (tipo) ar į Neptūną panašių planetų, kurių orbitinis periodas trumpesnis nei 50 dienų“, - sakė M.Mayoras.

Reziumuojant, galima drąsiai spėti, jog Saulės tipo sistemos modelis yra gana plačiai paplitęs visoje Visatoje. Belieka laukti momento, kuomet mokslininkams pavyks aptikti Žemės dydžio planetas, galbūt net įsikūrusias gyvybei tinkamoje zonoje. Tokiu atveju sulauktume neišvengiamai naujų ir didelių diskusijų apie nežemiškos gyvybės, o galbūt net ir civilizacijos, egzistavimo tikimybę.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (16)