Mūsų galaktikoje aptiktos 140 metų senumo supernovos liekanos  (4)

Netoli Paukščių Tako centro aptiktos supernovos liekanos yra pačios jauniausios mūsų galaktikoje – joms tik 140 metų, nustatė astronomai.

Supernovos liekanos, pažymėtos indeksu G1.9+0.3, yra maždaug 28 000 šviesmečių atstumu nuo Žemės, skelbia BBC. Jų atradimas padėjo mokslininkams įminti vieną astronominių stebėjimų mįslę.

Šis objektas pirmą kartą buvo identifikuotas kaip žiedo formos supernovos liekanos dar praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Dabar NASA kosminio aparato „Chandra X-ray Observatory“ ir JAV Naujosios Meksikos valstijos radijo astronomijos observatorijos „Very Large Array“ atliktais stebėjimais nustatyta, kad per praėjusius 22 metus švytinčio dujų apvalkalo skersmuo padidėjo 16 proc.

Jei dujų apvalkalas plečiasi pastoviu greičiu, supernovos liekanoms yra tik apie 140 metų, teigia astronomai. Tai turėtų būti patys jauniausi supernovos likučiai mūsų galaktikoje. Iki šiol buvo manoma, kad naujausia supernova buvo pastebėta 1680 metais, Kasiopėjos žvaigždyne palikusi „Kasiopėjos A“ liekanas.

Tuo tarpu pačios jauniausios supernovos XIX a. Žemės astronomai nepastebėjo, nes ją, esančią netoli galaktikos centro, dengė tankus dujų ir dujų debesis. „Geriausi to meto teleskopai nepajėgė sukaupti tiek šviesos, kad ją būtų galima pamatyti, - sakė NASA palydovo „Chandra“ stebėjimų grupei vadovavęs Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) astrofizikas Stephenas Reynoldsas, šią savaitę paskelbęs G1.9+0.3 stebėjimų rezultatus. - Tačiau supernovos liekanas galima pamatyti radijo ir Rentgeno spindulių teleskopais“.

Jauniausios supernovos liekanų atradimas padės įminti vieną mūsų galaktikos supernovų istorijos mįslę, teigia BBC. Supernovų formavimosi kitose galaktikose skaičiavimai rodo, kad Paukščių Take kiekvieną šimtmetį turėtų pasirodyti maždaug 3 supernovos. Jei taip, mūsų galaktikoje turėtų būti 10 jaunesnių nei „Kasiopėja A“ jų liekanų.

Tačiau dauguma „dingusių“ liekanų gali likti neatrastos, mano Reynoldsas. Kai kurios žvaigždės gali sprogti nepalikdamos jokių pėdsakų – kaip manoma, dėl to, kad žvaigždė prieš sprogimą aplink save sukuria vadinamąjį tuščios erdvės „burbulą“. Tokiu atveju sprogimo banga plinta tokio mažo tankio dujose, kad jos švytėjimas tampa nematomas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)