Ryškiausi sprogimai kosmose – kvarkų žvaigždės? (2)
Mokslininkai pasiūlė naują neįtikėtinai šviesių supernovų fenomeno paaiškinimą: ryškiausi sprogimai kosmose žymi kvarkų žvaigždžių gimimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaraisiais metais buvo stebimi trys nepaprasto šviesumo supernovų sprogimai, skelbia „Science Daily“. Vieną jų užfiksavo automatinis Kalifornijos Technologijos instituto Palomaro observatorijos teleskopas. Remdamiesi teleskopo surinktais duomenimis, JAV nacionalinės Lawrence‘o laboratorijos Berklyje „Nearby Supernova Factory“ tarptautinės tyrimų grupės mokslininkai pranešė apie supernovos SN2005gj atradimą.
Pasak „Science Daily“, šios ir kitų dviejų nepaprastai ryškių supernovų stebėjimų duomenis išnagrinėję Kanados mokslininkai pranešė, kad jų manymu šie reiškiniai gali liudyti naujo tipo dangaus objektų – vadinamųjų kvarkų žvaigždžių – susidarymą.
Šių trijų supernovų, 100 kartų ryškesnių už įprastas supernovas, formavimąsi iki šiol buvo sunku paaiškinti. Kanados tyrėjų grupė mano, kad sprogimo metu neutroninės žvaigždės virsta kvarkų žvaigždėmis.
Manoma, kad hipotetinės kvarkų žvaigždės sudarytos iš nepaprastai tankios tamsiosios medžiagos. Kvarkai – subatominės dalelės, iš kurių sudaryti protonai ir neutronai, savo ruožtu sudarantys atomo branduolį. Neutroninės žvaigždės laikomos tankiausiais mokslui iki šiol žinomais objektais. Tipiška neutroninė žvaigždė, sudaryta vien iš neutronų, yra maždaug 25 kilometrų skersmens, o jos masė 1,5 karto viršija mūsų Saulės masę.
Neutroninė žvaigždė susiformuoja, kai masyvi žvaigždė, tapusi raudonąja milžine, pasiekia paskutinį savo raidos etapą – virsta supernova. Sprogimo metu žvaigždės šerdis akimirksniu virsta neutronų telkiniu, iš kurių susidaro būsimoji neutroninė žvaigždė. Tačiau mokslininkai abejoja, ar neutroninės žvaigždės iš tiesų yra patys tankiausi objektai? Manoma, kad jei neutronų tankis tokioje žvaigždėje yra pernelyg didelis, dėl jos nestabilumo gali įvykti dar vienas sprogimas, kurio metu susiformuoja kvarkų žvaigždė. Tokio sprogimo energiją išlaisvina į sudėtines dalis – kvarkus – skylantys neutronai.
Pasak „Science Daily“, hipotezę apie kvarkų žvaigždžių susidarymą patvirtinti arba paneigti turėtų padėti tolimesni supernovų stebėjimai.