Augalai prisitaikė „gyventi“ mieste (0)
Tyrimai rodo, kad miestuose augantys augalai greitai evoliucionavo, kad sugebėtų išgyventi betoninėse džiunglėse. Pavyzdžiui, astrinių šeimos augalai kreisvės (Crepis sancta) augdami mieste subrandina sunkesnes sėklas, kurios prisitaikiusios nukristi ant žemės, o ne būti išnešiojamos vėjo. Vėjo platinamos sėklos rečiau sudygsta mieste, nes dažniausiai nukrenta ant betono.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prancūzijoje Montpeljė mieste įsikūrusio centro CEFE (Centre d’Ecologie Fonctionelle et Evolutive) mokslininkai mano, jog sėklų platinimo būdas pakito per mažiau negu 12 augalo generacijų (Nuo 5 iki 12 metų). „Logiškai mąstant, tokia evoliucinė savybė turėtų vystytis ilgiau, tačiau, kaip mes ir numatėme, mieste greitus pokyčius lemia labai specifinė padėtis,“ – komentavo vienas iš tyrimo autorių Pierre-Oliver Cheptou.
Prancūzijos miesto apylinkėse mokslininkai surinko piktžolių, augančių netoli šiukšliadėžių ar prie pakelės medžių, sėklas. Paskui jas pasėjo šiltnamyje ir tikrino, kiek iš naujai subrandintų sėklų bus lengvos, platinamos vėjo. Rezultatus palyginus su kaimo apylinkėse subrendusiomis sėklomis, mieste lengvųjų buvo aptikta kur kas mažiau. Mokslininkai apskaičiavo, kad tokios sėklos mieste turi 55 proc. mažesnes galimybes sudygti, nes dauguma jų atsiduria ant betono. Sunkesnės sėklos mieste yra evoliuciškai pranašesnės, nes jos nukrinta ant dirvožemio lopinėlio, kuriame augo jas subrandinęs augalas.
Mokslininkai džiaugėsi, kad rezultatai patvirtino jų „platinimo sąnaudų“ teoriją. Pagal ją sėkloms plintant pasyviuoju būdu (išnešiojamos vandens ar vėjo) ir dygstant bet kur, tikimybė, kad sėkla nukris į tinkamą vietą yra teigiamai priklausoma nuo tinkamų vietų prieinamumo toje teritorijoje. „Paskelbta daug tyrimų rezultatų, kurie rodo, jog gyvybės formų plitimo struktūros redukuojasi, jeigu augalai ar vabzdžiai gyvena salose, – teigė dr. P. O. Cheptou. – Mūsų tyrimas rodo, kad tas pats vyksta mieste, kur augalams tinkami plotai yra ribojami statinių ir kelių.“ Jis paaiškino, kad tokia strategija turi ir trūkumų: nors tikimybė, kad kita karta išgyvens, padidėja, vietinis sėklų platinimas veda prie izoliuotų populiacijų, o tai savo ruožtu – prie išnykimo.
Tyrimų rezultatai spausdinami „Proceedings of the National Academy of Sciences“ žurnale.