Medžiai ėmė augti greičiau  (24)

Dėl atmosferoje didėjančios anglies dvideginio koncentracijos medžiai ir kiti augalai dabar auga sparčiau, nustatė mokslininkai. Pasak jų, toks reiškinys stabdo klimato šiltėjimą ir padeda žmonijai išlošti šiek tiek daugiau laiko.

Spartesnio augimo fenomenas aptiktas tiriant įvairias augalų rūšis, pradedant tropinių miškų medžiais, baigiant Anglijoje auginamais cukriniais runkeliais, skelbia dienraštis „Daily Telegraph“. Pasak mokslininkų, tai reiškia, kad augalijos pasaulis papildomai sugeria mažiausiai kelis milijardus tonų CO2 dujų, kurios patenka į atmosferą dėl žmonių veiklos, ir priešingu atveju dar labiau paspartintų pasaulinį atšilimą.

Augalija sugeria anglies dvideginį iš atmosferos ir, naudodama saulės šviesą, paverčia jį baltymais ir cukrumi. Nuo 1750 m. CO2 koncentracija ore išaugo nuo 278 dalių viename milijone iki daugiau nei 380. Tai reiškia, kad augalams tapo lengviau pasisavinti anglies dvideginį, reikalingą sparčiam augimui.

Lydso universiteto (D. Britanija) mokslininkų atlikto tyrimo, kurio rezultatai skelbiami mokslo žurnale „Nature“, metu 10 Afrikos šalių buvo išmatuota 70 tūkstančių medžių kamienų apimtis. Duomenys buvo palyginti su prieš 40 metų atliktais matavimais.

Pasak mokslininkų, nustatyta, kad medžių kamienai dabar storėja greičiau. Lyginant su 1960 m., kiekvienas Afrikos miškų hektaras per vienerius metus papildomai sugeria 0,6 tonos anglies dvideginio. Jei tokie duomenys būtų naudojami viso pasaulio tropinių miškų mastu, paaiškėtų, kad kasmet medžiai papildomai iš atmosferos sugeria beveik 5 milijardus tonų anglies dvideginio dujų.

Šį fenomeną tiriantys mokslininkai atliko eksperimentus su javais bei pašariniais augalais. Buvo nustatyta, kad padidėjusi anglies dvideginio koncentracija kukurūzų, ryžių, sojų ir kitų maistinių augalų derlių vidutiniškai padidina 13 proc.

Pasak D. Britanijos augalininkystės tyrimo centro „Rothamsted Research“ profesoriaus Martino Parry, didėjanti anglies dvideginio koncentracija atmosferoje daugelyje pasaulio regionų spartina augalų vystymąsi. Tačiau, mokslininko teigimu, didžiausia problema yra ta, kad žmonės į atmosferą išleidžia tiek daug CO2, kad augalai pajėgia sugerti tik mažą dalį šių emisijų. Skaičiuojama, kad dėl žmogaus veiklos kasmet į atmosferą išmetama apie 50 milijardų tonų anglies dvideginio.

Nors nustatyta, kad augalai „stabdo“ pasaulinį atšilimą, specialistai perspėja nesieti su šiuo fenomenu per didelių vilčių. Jie pabrėžia, kad nors didėjanti CO2 koncentracija spartina augalų augimą, kitos su klimato pokyčiais susijusios permainos, tarp jų didėjanti temperatūra ir stiprėjančios sausros, gali turėti neigiamą poveikį augalijai.

Aplinkosaugos specialisto Fredo Perce‘o teigimu, tai, kad medžiams atitenka apie pusė gamtos sugeriamo anglies dvideginio kiekio, nekeičia problemos esmės – kasmet CO2 koncentracija atmosferoje padidėja 2 proc.

Tiesa, pasaulyje kilusi ekonominė krizė turi ir teigiamų pusių: JAV organizacijos „Environmental Integrity Project“ specialistų skaičiavimais, lėtėjanti ekonomikos raida ir didesnė nei paprastai oro temperatūra 2008 m. Amerikoje sumažino elektros energijos poreikį, o tai savo ruožtu 3,1 proc. sumažino anglies dvideginio emisijas visos šalies mastu.

Aut. teisės: TV3
TV3

(1)
(0)
(1)

Komentarai (24)

Susijusios žymos: