JAV astronautai gali pasiekti Marsą po 2020 m.  (0)

JAV kosmoso ekspertų teigimu, NASA astronautai gali atskristi į Marso orbitą po 2020 metų, tačiau su viena sąlyga – jei Kongresas skirs pakankamai pinigų pilotuojamoms kosminėms programoms.

Prezidento Baracko Obamos gegužės mėnesį sudaryta kosmoso ekspertų grupė, turėjusi peržiūrėti ir įvertinti G. Busho administracijos patvirtintą NASA pilotuojamų kosminių skrydžių programą, antradienį Baltiesiems rūmams pateikė savo išvadų santrauką, praneša „Los Angeles Times“. Visas dokumento tekstas dar neparengtas.

Specialioji patarėjų komisija, išnagrinėjusi JAV pilotuojamų kosminių skrydžių programą, patvirtino, kad techniškai įmanoma išsilaipinti Marse po 2020 metų, veikiausiai dešimtmečio viduryje ar pabaigoje, tačiau šios ir kitų NASA programų ateitis priklausys nuo papildomo finansavimo galimybių.

Buvusio bendrovės „Lockheed Martin“ vykdomojo direktoriaus Normano Augustine vadovaujama komisija nubrėžė 5 galimas NASA pilotuojamų skrydžių programos kryptis.

Pagal vieną iš jų, pavadintą „Lanksčiuoju keliu“, JAV astronautai palaipsniui būtų siunčiami į vis tolimesnes kosmines misijas. Jie savo keliones naujos kartos erdvėlaiviais pradėtų nuo Mėnulio orbitos, po to pasiektų kurį nors asteroidą, o galiausiai išvyktų į Marsą. Tačiau ši misija būtų labai brangi: siekiant sutaupyti NASA astronautai turėtų tirti Marsą skriedami jo orbita ir valdydami į planetos paviršių nuleistus marsaeigius. Tokiu atveju nereikėtų gaminti brangiai kainuojančio nusileidimo Marse modulio bei kitos išsilaipinimui būtinos techninės įrangos.

Pagal šį planą amerikiečiai Marsą tirtų iš jo orbitos valdydami į planetos paviršių nuleistus robotus, kurie galėtų paimti grunto pavyzdžius ir atgabenti juos į kosminį laivą. Pasak mokslininkų, robotų valdymas iš Marso orbitos būtų kur kas efektyvesnis, nes dabar iš Žemės į Marse dirbančius marsaeigius siunčiamos valdymo komandos juos pasiekia vėluodamos iki 20 minučių. Toks radijo signalų vėlinimas apsunkina vykdomus tyrimus.

Kita vertus, komisijos išvadų santraukoje nėra aiškiai pasakyta, kad NASA turėtų apsiriboti tik astronautų siuntimu į Marso orbitą, neplanuodama jų išsilaipinimo šioje planetoje.

Kad ir kaip būtų, ekspertai pabrėžia, kad bet koks NASA pilotuojamų skrydžių už žemosios Žemės orbitos ribų programos vykdymas esant 2010 m. fiskalinių metų biudžete numatytam NASA finansavimui yra neįmanomas.

Vykdant vadinamąjį „Lankstaus kelio“ pilotuojamų skrydžių planą ar ruošiantis dar kartą iki 2030 m. išlaipinti astronautus Mėnulyje, NASA kasmet turėtų būti papildomai skirta po 3 milijardus dolerių, sakoma komisijos išvadų santraukoje.

Nedidinant NASA biudžeto esą būtų galima vykdyti tik 2 iš 5 rekomenduojamų pilotuojamų skrydžių programos raidos planų – tęsti naujos kartos raketų nešėjų ir kosminių laivų „Ares I“, „Ares V“ ir „Orion“, skirtų skrydžiams į Mėnulį, kūrimą. Tačiau tokiu atveju neužtektų lėšų nusileidimui Mėnulyje būtinai techninei įrangai, o Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programų finansavimas būtų nutrauktas po 2015 m. Pagal antrąjį galimą taupymo variantą Tarptautinės kosminės stoties naudojimas būtų pratęstas iki 2020 m., o astronautai į ją būtų skraidinami ne „Ares I“, bet komerciniais kosminiais laivais. NASA tokiu atveju imtųsi kurti „lengvesnę“ raketos nešėjos „Ares V“ modifikaciją, tačiau pinigų Mėnulio nusileidimo moduliams vis tiek neužtektų.

Tuo atveju, jei Kongresas sutiktų NASA kasmet papildomai skirti po 3 milijardus dolerių, pasak ekspertų, galimi 3 variantai.

Pagal pirmąjį TKS naudojimas būtų užbaigtas jau 2015 metais. NASA imtų vykdyti astronautų išlaipinimo Mėnulyje planą ir gamintų „Ares I“, „Ares V“ ir „Orion“ raketas bei ervėlaivius. Astronautai vėl išsilaipintų Mėnulyje maždaug 2025 m.

Antroji galimybė – TKS eksploatavimas iki 2020 m. skrydžiams į ją naudojant komercinius kosminius laivus. Būtų statomas „lengvesnis“ „Ares V“ ar kitos panašios raketos nešėjos modelis, skirtas pilotuojamoms Mėnulio tyrimų programoms.

Galiausiai siūlomas jau minėtas „Lankstusis kelias“: astronautai Mėnulį ir Marsą tirtų iš jų orbitų ir aplankytų vieną ar kelis asteroidus. TKS naudojimas būtų pratęstas iki 2020 m., į ją astronautus skraidintų komerciniai erdvėlaiviai.

Aut. teisės: TV3
TV3

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)