Gelbėti planetą galima nemokamai  (5)

Vienas opiausių klimato kaitos klausimų – kaip trečiųjų šalių ūkiui nupirkti labai brangias, tačiau mažai teršiančias technologijas.

Kaip pranešama, būtent tai yra vienas svarbiausių klausimų ir metų pabaigoje Kopenhagoje (Danija) vykstančios Jungtinių Tautų konferencijos, skirtos klimato klausimams, dienotvarkėje.

Apžvalgininkai abejoja, kad šio susitikimo metu pavyks pasieti tarpvyriausybinį susitarimą klimato kaitos klausimais: visų pirma, ekonominių sunkumų krečiamos Amerika ir Europa vargu ar ryžis finansuoti vargingų šalių pramonės permainas.

Tačiau, kaip praneša vokiečių „Spiegel“, cituojantis aktyvistą Davidą E. Martiną, didžioji dalis mažai teršiančių technologijų patentų, tarp jų – ir vėjo energijos ar hibridinių automobilių – jau dabar yra atviri (ir nemokami) pasaulio bendruomenei.

Susitarimas nebus pasiektas

Apie tai, kad Danijos sotinėje vykstančio susirinkimo metu nebus pasiekta didelių laimėjimų, jau užsiminė ir danų vyriausybė. Šią savaitę jai antrino ir Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso, pareiškęs, kad „žinoma, mes nežadame pasiekti pilnaverčio – tokio, koks yra Kioto protokolas – susitarimo, nes tam paprasčiausiai nėra laiko“.

„Spiegel“ praneša, kad susitarimas nebus pasiektas tik dėl pinigų. Klimato eksperto teigimu, į mažai teršiančias trečiųjų šalių technologijas (kurios yra patentuojamos) kasmet, pradedant 2020 metais, reiktų investuoti maždaug 100 mlrd. eurų. Tikimasi, kad pusę šios sumos turėtų skirti Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Japonija.

Vargingiausios pasaulio valstybės jau anksčiau yra perspėjusios, kad neišgirdusios konkrečių finansavimo programų, jos pasitrauks iš susitikimo.

Ar tikrai naujosios technologijos tokios brangios?

"Spiegel“ pristatomas D. E. Martinas yra po pasaulį keliaujantis aktyvistas, kuris įtikinėja – jam tai sekasi sunkiai, – kad kovoti su klimatu galima daug pigesnėmis priemonėmis. Pasak jo, „žaliųjų“ technologijų, pradedant hibridiniais automobiliais ar vėjo turbinomis, patentus galima gauti nemokamai – reikia tik žinoti, kur juos rasti.

D. E. Martinas vadovauja investicijų kompanijai „M–CAM“, kurios pagrindinis tikslas – šią informaciją teigti kuo didesniam žmonių, institucijų bei valstybių skaičiui.

Neseniai, bendradarbiaujant su Pasaulio banko Vystymosi programa, kompanija pristatė internetinę duomenų bazę, kurioje surinktų pažangių energetikos, vandens bei žemės ūkio technologijų patentų vertė – pasak Pasaulio banko – viršija per 2 trilijonus dolerių.

Pranešama, kad šios iniciatyvos visiškai nepalaiko verslo milžinai, kurie iš šio susitarimo klimato klausimais tikisi smarkiai pralobti. Kaip rašo „Spiegel“, „M–CAM“ kompanijos argumentai neįtikina Vyriausybių, kurios palaiko „delikačius“ ryšius su korporacijomis, remiančiomis politiką už klimato kaitą.

Pervadina patentus

Kaip praneša „Spiegel“, D. E. Martinas savo veiklą vadina lingvistine genomika – mokslu, tyrinėjančiu kaip keičiasi žodžių reikšmės ir kaip tai gali būti panaudota siekiant pelno. Pasak jo, nenaujiems išradimams vis išduodami nauji patentai, mat „išradėjai“ paprasčiausiai juos pervadina.

Pavyzdžiui, vėjo turbina tampa „jėgaine ir mentė, kuri sukasi vėjuje“, o automobilio stabdžiai, kurie įkrauna elektromobilio akumuliatorių, – „regeneratyviu stabdymo prietaisu, turinčiu ir automobilio ratą, ir elektroninį variklį, ir akumuliatorių“. Jis priduria, kad kuo komplikuočiau apibūdinsi išradimą, tuo daugiau šansų – kad jam bus suteiktas patentas.

Pasak D. E. Martino, kas trečias šiandien pateikiamas energijos taupymo išradimas yra 8-ojo dešimtmetyje (tada Vakaruose vyko naftos krizė) jau išrastos technologijos dublikatas, tad šiandien juo naudotis galima visiems laisvai.

Pastebėjimais nepatenkinti net derybininkai už klimato kaitą

„Spiegel“ teigia, kad jo raginimai naudotis nemokamomis technologijomis (kurios šiuo metu yra visiškai legalios) ir taip kovoti prieš šylantį klimatą užsitraukia ne tik didžiojo verslo, tačiau ir patentų egzaminatorių ar net derybininkų klimato klausimais nepritarimą.

„Aš pamečiau skaičių, kiek kartų skambino ir grasino man ir mano šeimai. Tai dėl to, jog kalbu nepaneigiamą tiesą“, – cituojamas D. E. Martinas.

Nepaisant grasinimų, aktyvistas liudijo Jungtinių Valstijų kongrese, susikirto su daugybės patentų biurų vadovais. Šiuo metu jis bendradarbiauja su Pasaulio banku bei Europos Parlamento nariais. Jo kompanijos klientai yra JAV Iždo bei Komercijos departamentai, Švedų aktyvistų projektas „The Patent bay“, kuris analizuoja Europoje išduotų patentų galiojimą bei remia technologijų inovaciją.

Pastebima, kad šiuo metu derybos dėl klimato kaitos sukasi ties patentų licenzijomis. Klimato aktyvistai tikisi, kad šių patentų – nors jie ir būtų dublikatai – savininkams skyrus 50 mlrd. eurų pavyktų pasiekti kiek švelnesnį derybų toną.

Politikai korporacijoms dalija saldainius

Kaip rašo „Spiegel“, patentų licenzijos yra tik vienas iš būdų, kuriais didžiulės korporacijos kraunasi pelną. Kaip teigia Jungtinės Tautos, pasiekus klimato susitarimą prasidėtų „žaliųjų“ patentų bumas. Manoma, kad per šį laikotarpį patentų licenzijų būtų išduoda už milijardus dolerių, o jei jų savininkai užsikeltų mokesčius už išradimus, viešojo sektoriaus išlaidos padidėtų milžiniškai.

Prognozuojama, kad patentų bumas kils tose valstybėse, kur užpatentuoti išradimą yra lengviausia – Europos Sąjungoje, Amerikoje bei Japonijoje. Kitaip tariant, valstybėse, kurios ir šiuo metu aktyviausiai ieško būdų, kaip finansuoti besivystančių šalių ūkio permainas.

Vargingiausios pasaulio šalys, žinomos G–77 pavadinimu, kartu su Kinija jau šių metų birželį ragino „žaliąsias“ technologijas platinti be patentų. Šis reikalavimas iki šiol atmetamas.

Šių metų spalio 21 dieną Europos Sąjungos aplinkosaugos ministrai, tarsi užtikrindami industrijos atstovus, pasirašė dokumentą – tai gairės Kopenhagos derybose, – kuriame teigiama apie „būtinybę apsaugoti intelektualinę nuosavybę, skatinant technologines inovacijas bei privataus sektoriaus investicijas“.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (5)