Aukščiausias pasaulyje medinis pastatas iškils Austrijoje  (9)

Londone stovintis devynių aukštų pastatas „Stadthaus“ netrukus atsisveikins su aukščiausio pasaulyje medinio pastato titulu, kadangi Austrijoje, Dornbirno mieste turėtų iškilti daugiau nei trigubai aukštesnis (30 aukštų) medinis statinys. Būsimas pasaulio rekordininkas, vardu „LifeCycle Tower“ („Gyvenimo Ciklo Bokštas“) išsiskirs ne tik savo „ūgiu“, bet ir energijos tausojimu. Žinoma, pastatas unikalus ir tuo, jog jis bus pastatytas iš natūraliai išauginamos žaliavos – medienos.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Bendrovės "CREE Group" (Creative Renewable Energy and Efficiency Group) atstovai pažymi, jog statant šį dangoraižį laiko ir energijos sąnaudos bus kone dvigubai mažesnės – statybų procesą spartinti leidžia vadinamosios hibridinės statybų konstrukcijos iš medienos žaliavų. Pastatą, iškilus poreikiui, bus kur kas paprasčiau atnaujinti ar pakeisti jo paskirtį (paversti įstaigų centru, viešbučiu, restoranu, prekybos centru ar gyvenamuoju daugiaaukščiu). Pastato konstrukcija bus statoma ne tik iš medienos, bet ir iš armuoto betono (pamatai), kompozito plokščių (mediena/betonas) bei miško medienos. Medinio dangoraižio fasadą dengs fotogalvaninės plokštės, kurios drauge su „žaliąja siena“ („vertikaliuoju sodu“) generuos elektros energiją. Pastato tausumas aplinkos ir visuomenės sveikatos atžvilgiu pasižymės tuo, jog statinys naudos vietinius išteklius ir išsiskirs itin žemu oro taršos lygiu. Pastato projekto autoriai teigia, kad, statant medinį milžiną ir jį aprūpinant energija, anglies oksidų į aplinką bus išmetama net 90 proc. mažiau.

Paklausite, o, vis tik, kurių galų medis? Juk medžius reikės kažkur iškirsti? Kaip tai siejasi su mažesne oro tarša? Tačiau medinį dangoraižį projektuojančios bendrovės CREE specialistai teigia, kad namų statybose dabar naudojamos tradicinės medžiagos reikalauja kur kas daugiau energijos išteklių nei mediena.

Aplinkos tyrinėtojas, chemikas prof. Friedrichas Schmidtas-Bleekas teigia, jog kiekviena žaliava pasižymi vadinamuoju „ekologiniu portfeliu“. Pavyzdžiui, kad būtų pagamintas 1 kg plieno, reikia mažiausiai 8 kg kietojo iškastinio kuro. Šio reikia kur kas daugiau, jei norima pagaminti 1 kg aliuminio ar vario.

„Todėl mediena yra itin sveikintina žaliava energijos, taigi ir aplinkos tausojimo aspektu, – tvirtina F.Schmidtas-Blekkas. – Jokia kita statybinė žaliava nereikalauja tokių žemų gamybos, energijos kaštų, nepasižymi tokiais žemais taršos rodikliais. Maža to, mediena yra tvirta ir lengva, ji yra savaime atsinaujinantis šaltinis bei garantuoja optimalią šilumos, triukšmo, vibracijų izoliaciją. Mediena atitinka ir naujausius saugumo reikalavimus, nepaisant to, kad ji yra viena pirmųjų statybinių medžiagų, kurias savo reikmėms pradėjo naudoti žmonija.“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (9)