Įpusėjo pirmosios „Nord Stream“ vamzdyno linijos tiesimo darbai  (7)

Baltijos jūros dujotiekio „Nord Stream“ tiesimas įpusėjo – jūros dugne jau paklota daugiau nei pusė pirmojo ir dviejų lygiagrečių 1224 km vamzdynų. Projektas vyksta tiksliai pagal suplanuotą grafiką – 2011 metų pabaigoje iš Rusijos į Europos Sąjungą šiuo pirmuoju vamzdžiu jau bus pradėtos tiekti dujos.

Trimis tiesimo laivais ir juos aptarnaujančia flotile „Nord Stream“ jau nutiesta daugiau nei 600 kilometrų vamzdyno – atkarpos nutiestos skirtingose su valstybėmis suderintose jūros vietose.

„Procesai vyksta pagal planą, laikomės numatyto darbų grafiko ir biudžeto, – sakė „Nord Stream“ vykdomasis direktorius Matthias Warnigas. – Tokio tikslumo pasiekėme pavyzdinga komandine drausme ir glaudžiai bendradarbiaudami su daugybe projekto partnerių ir tiekėjų Europoje bei Rusijoje. Kruopščiai parengti ir su valdžios institucijomis suderinti planai pamažu tampa realybe. Atidžiai prižiūrime kiekvieną darbų žingsnį, kad vamzdynas atitiktų aukštus kokybės, saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus“. Anot M. Warnigo, „Nord Stream“ projekto sėkmė taps tarptautinio bendradarbiavimo ir kruopštaus planavimo pavyzdžiu.

Sklandžiai vykstanti statybų programa

Tiesti „Nord Stream“ dujotiekį pradėta šių metų balandį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) šalia Gotlando. Nuo čia kompanijos „Saipem“ laivas „Castoro Sei“ tiesė vamzdyną Suomijos vandenų link. Šis laivas taip pat darbavosi Rusijos vandenyse, kur sukonstravo abiejų lygiagrečių vamzdžių atkarpas Portovajos įlankoje prie Vyborgo – nuo kranto iki 7,5 km jūroje.

Tuomet pagrindinio darbų rangovo laivas „Castoro Sei“ persikėlė į pietinę Baltijos jūros dalį ir nutiesė pirmąją vamzdyno liniją Vokietijos vandenyse. Šioje seklioje pakrantėje taip pat plušo plokščiadugnis „Castoro Dieci“ laivas, kuris sudėtingą 27 km ilgio vamzdyno atkarpą (abu lygiagrečius vamzdžius) nutiesė sparčiau nei planuota.

Kitame 1224 km ilgio dujotiekio gale didžiausias pasaulyje vamzdynų tiesimo laivas – 300 metrų ilgio „Solitaire“ – iš Rusijos vandenų jau įplaukė į Suomijos IEZ. Prieš tai jis nutiesė didžiąją dalį vamzdyno Rusijos vandenyse – nuo to taško pakrantėje, iki kurio buvo atvedęs vamzdyną „Castoro Sei“ laivas.

„Dujotiekio tiesimo darbai vyksta sklandžiai, nes buvo kruopščiai suplanuotas kiekvienas šio sudėtingo projekto aspektas – techninis, logistinis, saugumo, aplinkosaugos ir vykdymo“, – sakė „Nord Stream“ tiesimo darbų vadovo pavaduotojas Ruurdas Hoekstra. „Vienu metu prie šio Baltijos jūros projekto įvairiose vietose dirba apie 30 laivų ir šis procesas vyksta be sutrikimų. Be to, išankstiniai planai buvo ganėtinai konservatyvūs: pavyzdžiui, laivui „Castoro Dieci“ Vokietijos seklumose darbus pavyko užbaigti keturiomis savaitėmis anksčiau, nei planuota“, – pridūrė R. Hoekstra.

„Nord Stream“ dujotiekio ilgis bus 1224 km, dvi lygiagrečiai einančios vamzdyno linijos bus suformuotos iš 202 tūkst. betonu padengtų vamzdžių atkarpų, kurių kiekviena yra 12 metrų ilgio ir sveria apie 23 tonas. Abi vamzdyno linijos turėtų būti užbaigtos 2012 metais ir tuomet jomis kasmet bus transportuojama 55 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų – tokio kiekio pakanka aprūpinti 26 mln. Europos namų ūkių.

7,4 mlrd. eurų vertės „Nord Stream“ projektas, finansuojamas privataus kapitalo, yra pats pažangiausias iš naujų stambių dujotiekių projektų. Jis reikalingas Europos Sąjungai norint artimiausiais dešimtmečiais tenkinti savo energetinius poreikius ir pasiekti išsikeltus klimato saugojimo tikslus.

Papildoma informacija:

„Nord Stream“ yra dujų vamzdyno projektas, sujungsiantis Rusiją su Europos Sąjunga (ES) per Baltijos jūrą. 2007 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 312 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki 516 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs 200 mlrd. kubinių metrų (Šaltinis: IEA, World Energy Outlook, 2009). „Nord Stream“ projektas, sujungiantis Europos dujotiekių tinklą su didžiausiais pasauliniais gamtinių dujų ištekliais, galės tenkinti apie 25 proc. šio Europai trūkstamo dujų importo. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas didins Europos apsirūpinimo dujomis saugumą ir bus pavyzdys tolimesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui energetikos srityje.

„Nord Stream AG“ konsorciumas planuoja, kad pirmoji iš dviejų lygiagrečių vamzdyno linijų bus pradėta naudoti nuo 2011 metų. Abi šios linijos bus po 1220 km ilgio ir kasmet galės pergabenti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Pilna 55 mlrd. kubinių metrų dujų transportavimo galia bus pasiekta pabaigus antrąjį etapą, kai bus nutiesta antroji vamzdyno linija. Per „Nord Stream“ transportuojamo dujų kiekio pakaks aprūpinti daugiau kaip 26 mln. namų ūkių.

„Nord Stream AG“ yra tarptautinė bendrovė, įkurta suplanuoti, nutiesti ir eksploatuoti šį naują dujotiekį Baltijos jūroje. Rusijos „OAO Gazprom“ priklauso 51 proc. „Nord Stream” akcijų, Vokietijos kompanijos „BASF/Wintershall Holding AG“ ir „E.ON Ruhrgas AG“ turi po 15,5 proc. akcijų, o Olandijos dujotiekių infrastruktūros bendrovė „N.V. Nederlandse Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF Suez S.A.“ – po 9 proc. akcijų.

„Nord Stream“ yra įtrauktas į ES Transeuropinių energetikos tinklų gaires (TEN-E). 2006 metais Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES Taryba paskelbė, kad šis projektas “atitinka Europos interesus“. „Nord Stream“ yra pripažįstamas kaip svarbus projektas siekiant patenkinti Europos energetinės infrastruktūros poreikius.

„Nord Stream“ dujotiekio tiesimo darbai buvo pradėti 2010 m. balandžio mėnesį, dujotiekio maršrute atlikus išsamius aplinkos tyrimus, užbaigus planavimo ir Poveikio aplinkai vertinimo etapus. Dujotiekio statybai bus naudojami trys tiesimo laivai: didžiąją dalį vamzdyno tiesia laivas „Castoro Sei“. Vokietijos vandenyse tiesimo darbai buvo vykdomi „Castoro Dieci“ laivu, kuriuo pakrantėje sumontuotos abi vamzdyno linijos. Suomijos vandenyse naudojamos „Allseas“ kompanijos laivas „Solitaire“, kuris pasamdytas kaip „Saipem“ darbų subrangovas. Pirmąją „Nord Stream“ vamzdyno liniją ketinama pradėti eksploatuoti 2011 m., o antrąją – 2012 metais

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (7)