Interviu. „Symbian“ gyvuos toliau, o „Android“ gali nurungti iOS, mano „GetJar“ vadovas lietuvis Ilja Laurs  (6)

GetJar.com, tai didžiausia pasaulyje daugia-platforminė mobiliųjų programų parduotuvė internete, įkurta lietuvio Ilja Laurs. Šiuo metu Ilja yra šios kompanijos generalinis direktorius. Darbas Ilja privertė tapti savo srities žinovu, mes pasiteiravome vadovo apie jo praeitį, apie šiandieninį darbą ir tai, kaip turėtų atrodyti „GetJar“ po penkerių metų?

Ilja gimė 1974 metais, kuomet Lietuva buvo sovietų sąjungos sudėtyje. Tuo laikotarpiu jis pradėjo mokytis mokykloje ir jam pavyko pagal moksleivių mainų programą iškeliauti iš Sovietų sąjungos mokytis į Jungtines Valstijas. Ten 1994 metais Ilja baigė Jackson vidurinę mokyklą Ohajo valstijoje. Po vidurinės dar būdamas jaunuolis Ilja nutarė grįžti į gimtinę ir įstojo į Vilniaus Universitetą studijuoti ekonomikos. Studijų metu jis mokė kitus moksleivius, tai padėjo jam apmokėti savo mokslus.

Įgijęs ekonominį išsilavinimą nuo 1999 Ilja įgyvendino daugiau nei 10 sėkmingų projektų. Didžiausia Lietuvoje viešbučių rezervacijos paslaugų LithuaniaHotels.com, mobiliojo atsiskaitymo paslauga „MicroPay“, mobiliųjų žaidimų studija „Gaxo“ ir trimatės fotografijos portalas GeoGlance.com – tai Ilja darbai, tačiau „GetJar“ sėkmingiausias verslininko sumanymas, apie kurį nemažai papasakos jis pats.

Spalio 18 dienos „Wikipedia“ duomenimis, „GetJar“ portalo vartotojai vidutiniškai atsisiunčia kiekvieną dieną 3 milijonus programų, bendras atsisiuntimų skaičius siekia 900 milijonus. Tai viena didžiausių nepriklausomų interneto programų parduotuvių. Ar šie duomenys tikslūs?

Šiuo metu iš mūsų siunčiamasi apie 100 mln. programų per mėnesį, iš viso atsisiųsta virš 1,1 mlrd. Vienijame 300 tūkst. mobiliųjų programų kūrėjų bendruomenę. Be nuosavos svetainės, teikiame programas vartotojams per maždaug 50 partnerių: mobilių operatorių, telefonų gamintojų ir kt.

Kaip 2004 metais kilo mintis kurti „GetJar? Nuo ko viskas prasidėjo?

Mūsų komanda kūrė mobiliąsias programas, taip pat žaidimus. Programuoti mobiliesiems telefonams yra itin sunku, nes reikia programą išbandyti su kiekvienu modeliu (o jų yra tūkstančiai). Kadangi neturėjome galimybės nusipirkti tūkstančių telefonų, vienintelė išeitis buvo pritraukti interneto bendruomenę. Taigi iš pradžių atidarėme getjar.com kaip beta-testavimo bendruomenę. Mes keldavome savo sukurtas programas, bet kas pasaulyje turintis mobilųjį telefoną galėjo ateiti ir nemokamai atsisiųsti šių programų, mes tik prašėme parašyti mums, ar mūsų programa veikė su konkrečiu to vartotojo telefono modeliu. Labai greitai svetainė tiek išpopuliarėjo, kad mes pavertėme šį „beta testavimo projektą“ mūsų pagrindiniu verslu.

Kaip pavyko pritraukti tokį stambų investuotoja, kaip „Accel Partners“?

Kaip profesionalūs investuotojai, „Accel“ labai anksti pastebėjo mobiliųjų programų platinimo perspektyvas (manau ir šiuo metu labai nedaug kas, taip pat ir profesionalių investuotojų terpė, gerai išsivaizduoja mobiliųjų programų rinkos mastus po vos keleto metų). Taigi, pastebėjus greitai augantį perspektyvų verslą, „Accel“ pradėjo derybas su mumis dėl investicijų. Tuo metu kalbėjome dar su 5 potencialiais investuotojais, bet „Accel“ mums pasirodė stipriausias partneris, dėl to 2007 metų lapkritį, po šešių mėnesių derybų, pasirašėme sutartį su jais.

Didžiausi iššūkiai per šiuos septynerius plėtros metus?

Iki 2008 metų augome savotiškame „šiltnamyje“, nes šioje rinkoje nebuvo jokių kitų stiprių žaidėjų. „Apple“ pristačiusi savo „App Store iPhone“ telefono parduotuvę mobiliosioms programoms, pradėjo savotišką grandininę reakciją. Visi didieji mobilūs operatoriai, telefonų gamintojai, mobiliųjų platformų kūrėjai paskelbė apie savo mobiliųjų programų parduotuvių atidarymą. Iš viso, tokių parduotuvių buvo atidaryta apie 100. Labai staigiai mūsų konkurencinė aplinka daug pasudėtingėjo, ypač turint omeny, kad konkurentai yra tokios galingos bendrovės, kaip „Google“, „Microsoft“, „Nokia“ ir t.t. Kaip ten bebūtų, po dviejų aršios konkurencijos metų mums pavyko išlaikyti dominuojančią poziciją, pagal atsisiuntimų skaičių nusileidžiant tik „Apple“.

Šiuo metu daugiausia programų atsiunčiama „Java“ formatu, tačiau „Nokia“ „Java“ iškeitė į Qt. Ar „Java“ karalystės laikai eina į pabaigą?

Kaip gaila bebūtų, šiuo metu dominuojanti J2ME iš tikrųjų labai greitai praranda savo pozicijas. Paskutiniu metu stebint mobiliųjų platformų dinamiką, manau, visai neužilgo dominuojančios platformos karūna atitieks „Android“.

Ką galėtumėte patarti išmaniųjų telefonų gamintojams?

Jei trumpai:

  • Stipriai ir greitai tobulinti savo produktus, nes manau šiuo metu tarp visų gamintojų siūlomų modelių ir „Apple iPhone“ yra labai didelis atotrūkis.
  • Labai sumažinti modelių įvairovę. Kuo daugiau skirtingų modelių turi gamintojas, tuo sunkiau programų kūrėjams suderinti savo aplikacijas su visais modeliais. Todėl tokiam gamintojui bus parašyta mažiau programų, vartotojas bus mažiau linkęs pasirinkti tokį gamintoją (ar jūs pasirinktumėte TV, rodantį tik 20 kabelinės televizijos kanalų, ar palaikantį 2000 palydovinių kanalų?).

Kaip vertinate „Symbian“ išmaniųjų telefonų raidą? Teigiamai, neigiamai? Trumpai pakomentuokite.

Čia reikėtų išskirti „Symbian Foundation“, valdomą stambių telefonų gamintojų ir palaikančią „Symbian“ kodą, ir „Nokia Symbian“, visiškai atskirą grupę, priklausiančią išskirtinai „Nokia“, kuri palaiko „Symbian“ platformą kompanijos poreikiams. Šios platformos labai skiriasi. Kaip bebūtų gaila, bet „Symbian Foundation“ ateities neturi, ją atsisako palaikyti gamintojai, iš esmės dėl perėjimo į „Android“. Bet „Nokia Symbian“ dar kurį laiką sėkmingai egzistuos, nes visai neseniai „Nokia“ viešai paskelbė apie pilną šios platformos palaikymą ir diegimą į naujus „Nokia“ telefonus.

Kaip vertinate naująją „Windows Phone“ sistemą? Jie, kaip ir „Apple“, pasirinko uždarą programų parduotuvę, ar tai gerai?

Techniškai ir iš vartotojo pusės vertiniu „Windows Phone“ labai gerai. Labai nepalaikau jų uždaros politikos, bet manau, tai yra laikina politika platformos pradžiai.

Kaip vertinate „Android“ sistemą? Jos plėtrą?

Kaip jau minėjau, manau, tai yra greičiausiai auganti platforma, turinti visus šansus tapti dominuojančia per artimiausius 2-3 metus. Vienintelis klausimas, kiek „Google“ sugebės išlaikyti šios platformos kontrolę, turint omenyje, kad „Android“ yra atvira sistema? Jau dabar yra nemažai gandų, jog yra ruošiamos „lygiagrečios“ „Android“ versijos, palaikomos ir valdomos kitų kompanijų. Taigi „Android“ gali laukti savotiškas „Linux“ likimas rinkos fragmentacijos prasme.

Ar jūsų dėmesį patraukusi kuri nors kita operacinė sistema?

Esu sužavėtas „Palm webOS“ („Palm“ visai neseniai įsigijo HP kompanija), nors nematau didesnių galimybių šiai sistemai užkariauti nors kiek didesnį rinkos dalį artimu metu. Naujoji (atvira) „Brew“ platforma, pristatyta „Qualcomm“, yra irgi įdomi, ypatingai kaip alternatyva paprastesniems prietaisams. Būtent dėl orientacijos į pigesnius telefonus, nenustebčiau jei „Qualcomm“ pavyktų įdiegti „Brew“ į 200-300 mln. telefonų kitąmet. Palyginimui, „iPhone“ prietaisų yra parduota apie 100 mln. per visą laiką.

Kaip įsivaizduojate „GetJar“ po penkių metų?

Mūsų misija yra padaryti mobiliųjų programų rinką tokią pat atvira ir neutralią, kaip ir interneto svetainės. Pavyzdžiui, interneto kūrėjai yra laisvi atidaryti bet kokią svetainę (programos telefonams, priešingai, privalo būti suderintos su valdančia kompanija, kuri gali išviso uždrausti tam tikro tipo paslaugas, kaip pvz., atsitiko kuomet „Apple“ uždraugė „Google Voice iPhone“ telefonui arba kaip iki šiol „Apple“ draudžia alternatyvas interneto naršykles „iPhone telefonams.); interneto kūrėjai yra laisvi pasirinkti bet kokias technologijas (pvz. animacijos „Flash“ formatu, arba mokėjimai „PayPal“, kurios abi uždraustos „Apple“, o „PayPal“ dar ir „Google“ uždrausta „Android Market“, nes konkuruoja su „Google Checkout“). Labiausiai gaila, jog uždarose mobiliųjų programų platformose bet kokie pardavimai privalo būti vykdomi per valdančios kompanijos mokėjimo sistema ir yra apmokestinami 30 proc – internete kūrėjai niekam neprivalo mokėti 30 proc. mokesčio vien už tai, kad jiems leista turėti svetaines.

Taigi, tikiuosi 5 metų mums užteks padaryti mobiliųjų programų rinką tokią pat atvirą ir neutralią kaip internetas.

Aut. teisės: Mobium.lt
Mobium.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (6)

Susijusios žymos: