Nuomonė. Kaip lietuviai galėtų prisitaikyti prie automobilių kuro kainų augimo?  (32)

Lietuvių gyvenimo būdas artimas dalies JAV gyventojų, kurie darbovietę, parduotuvę, mokyklą pasiekia nuosavu automobiliu, kuriems parkavimo aikštelė svarbiau nei pėsčiųjų šaligatvis, kurie tikrai nuvers bet kurią vyriausybę, jeigu ji pakels benzino kainas.

Lietuvos vyriausybė mažai ką gali padaryti keisdama automobilių kuro kainas, bet rėksnių, kurie ją apkaltins neveiklumu dėl šios situacijos tikrai bus pakankamai. Nemaža mūsų bendrapiliečių dalis, paklausta kaip mes turėtume gyventi, atsakytų – kaip skandinavai.

Kuro kainoms aktyviai kopiant į dviejų eurų (apie 7 litų) už litrą viršukalnę, atsiranda ir ekonominių paskatų ką padaryti, kad sutaupytume ir gyventume patogiau.

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas siūlo drąsią amerikiečių idėją. „Brangstant degalams, automobiliams, kurių salone be vairuotojo yra 2 ir daugiau keleivių, leiskime važiuoti A juosta. Turbūt visi pastebėjome, pastaraisiais metais kuro kainos didina žmonių poreikį į darbą ir atgal važiuoti kolektyviai“, – komentuoja G. Umbrasas. Tokiu būdu būtų ne tik deklaruotas kvietimas telktis ir keliauti transporto priemonėmis kolektyviai, bet ir atsirastų mechanizmas, skatinantis tai daryti ir palengvinantis gyvenimą: „Leidimas 3 asmenų ekipažui važiuoti A juosta ne tik padės išvengti spūsčių, bet ir skatins važiuoti kartu,“ – teigia G. Umbrasas.

Žymiai efektyviau būtų atsisukti į skandinavų patirtį ir vystyti viešąjį transportą, nes jokie gatvių platinimai, žaliųjų plotų atidavimas parkavimo aikštelių teritorijoms neišspręs kamščių problemos, pasaulinėje praktikoje dar nei karto nelaimėjo eismo organizatoriai, atiduodantys pirmenybę asmeniniam automobiliui. Seno pigaus mažo litražo automobilio tarša važiuojant į paskaitas mažu greičiu tikrai visuomenei kainuoja nepalyginamai daugiau nei rodo tokio automobilio eksploatavimo aritmetika, kurią koreguoja kuro kainos augimas ir kurio vairuotojas pažers daugiausiai kritikos dėl kuro kainų.

Kita sritis, kurioje vis nėra skandinaviško proveržio, dviračių kaip pilnateisių viešojo transporto sistemos dalies pripažinimas ir infrastruktūros jiems kūrimas ir palaikymas, jos integravimas su viešuoju transportu. Automobilinio gyvenimo būdo propaguotojų pagrindinis argumentas „netinkamas“ klimatas, nes mes gerokai lepesnė tauta nei pavyzdžiui suomiai, arba Helsinkyje oro sąlygos žymiai labiau primena pietų šalis nei Vilniuje.

Problema yra ta, kad Švedijos ministrui vykti į spektaklį teatre viešu transportu normalus reiškinys, o mūsų valdininkui net šiurpu apie tai pagalvoti: JIS ir jo bendrapiliečiai, rinkėjai viename autobuse. Tai kam ir kovoti dėl tos valdžios?

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (32)