Skalūnų dujų nuopuolis JAV  (15)

Iš 38 įmonės „Chesapeake“ skalūnų dujų gręžinių, esančių Heinesvilije, Luizianos valstijoje, dabar veikia tik du. Kadaise „Chesapeake“ kartu su kitomis JAV įmonėmis vadovaudamiesi aukso karštinės logika ir gaudami lengvų pinigų iš Volstrito pristatė gręžinių įvairiuose skalūnų dujų telkiniuose visoje šalyje, rašo „The New York Times“.


Didžiajai šalies daliai tai lėmė pigesnės energijos atsiradimą. Šiuo metu JAV turi tiek gamtinių dujų, kad dabar vis daugiau elektros yra pagaminama iš dujų, o ne iš anglies.

Įmonės ir savivaldybės naudoja tūkstančius naujų dujomis varomų sunkvežimių ir autobusų, kurie mažina taršą ir šalies priklausomybė nuo importuojamos naftos.

O trąšų ir chemikalų įmonės, kurios naudoja dujas kaip žaliavą, staiga pradėjo statyti gamyklas JAV, kur dujos yra keturis kartus pigesnės nei Azijoje. Pasak „Dow Chemical“, dėl pigių dujų JAV sulauks 70 mlrd. JAV dolerių investicijų ir bus sukurta 3 mln. darbo vietų.

Skaičiuojama, kad vien pernai JAV iš pigių dujų gavo 100 mlrd. JAV dolerių vertės naudos.

Nors dujų karštinė davė naudos daugumai amerikiečių, daugelis įmonių ir dešimtys tūkstančių investuotojų pinigus prarado.

Dujų gamintojai taip intensyviai pradėjo naudoti hidraulinį skaldymą, kad gamtinių dujų kaina nukrito iki beveik rekordinių žemumų. O dėl sudėtingų finansinių sandorių ir nuomos sutarčių, daugelis jų įstrigo bume, jie negali greitai nukelti kojos nuo greičio pedalo, kad išvengtų susidūrimo su gamtinių dujų kaina, kuri nuo 2008 m. vasaros krito 60 procentų.

Nors bankininkai iš sandorių užsidirbo daug, o saujelė energetikos įmonių pasipelnė, sugebėjusios pasitraukti, būdamos rinkos viršūnėje, didžioji dalis industrijos nukentėjo. Įmonės buvo priverstos parduoti turtą, sumažinti savo vertę ir kiek galima daugiau gręžinių įrenginių perkelti iš dujų į naftos, kurios kaina stabilesnė, gavybą.

Kaip ir pastarąjį paskolų burbulą, taip ir bumą bei nuopuolį dujų sektoriuje lėmė dešimtys milijardų dolerių, kuriuos suteikė tokie investicijų bankai kaip „Goldman Sachs“, „Barclays“ ir „Jefferies&Company”.

Po finansų krizės gamtinių dujų karštinė Volstrito makleriams buvo vienas iš nedaugelio didelio pelno centrų.

Stambios įmonės, kaip „Chesapeak“ ir mažesnės, kaip „Quicksilver Resources“ ir „Exco Resources“ galėjo įkrauti savo augimą iš pasaulio investuotojų ir pakeisti JAV energetikos veidą.

Dabar dujų įmonės yra įsipareigojusios dujų gavybai išleisti žymiai daugiau, nei gali uždirbti iš dujų pardavimo. Jų akcijų vertė ir skolų reitingai nusirito žemyn.

Pavyzdžiui, įmonė „Exco“ negali sustabdyti skalūnų dujų gavybos dėl ją įpareigojančių kontraktų.

Britų „BG Group“ sumokėjo „Exco“ 655 mln. JAV dolerių ir sutiko padengti 75 proc. ateities gręžinių išlaidų Luizianoje. Už tai „Exco“ turi dalį savo ateities pelno iš dujų gavybos atiduoti „BG Group“.

Kai buvo pasirašytas šis sandoris, atrodė, kad visi iš jo gaus naudos. „Exco“ turėjo išsinuomojusi daugiau nei 53 tūkst. akrų Heinesvilije, tačiau jai trūko pinigų gręžiniams. „BG Group“ padėjo „Exco“ padidinti platformų skaičių Heinesvilije nuo 4 iki 22.

Nepaisant to, susitarimas, kuriam tarpininkavo „Goldman Sachs“, turėjo svarbių sąlygų. „Exco“ turėjo visus 22 gręžimo įrenginius išlaikyti dirbančius, net tada, kai krito kaina. BG norėjo, kad dujų gavyba JAV pasiektų tam tikrus tikslus ir dėl to nori laikytis sutarto plano, net jei jos partneris teigia, kad ekonomiškai tai dabar yra nelogiška.

„Exco“ ne viena patekusi į tokią kvailą situaciją. Daugelis jos kolegų – įskaitant „Chesapeake“ ir „Petrohawk“ – pernai turėjo mažai veiksmų laisvės ir turėjo gręžti toliau, nesvarbiu kokia žema buvo kaina ar koks didelis formavosi perteklius.

Dujų gavybos įmones prispaudė ir žemės nuomos sutartys. Žemė daugeliui gamtinių dujų įmonių buvo išnuomota su sąlyga „naudok arba prarask“, kuri reikalavo, kad įmonės per trejus metus nuo nuomos pradžios pradėtų gręžti ir mokėti atlygį už žemės naudojimą nuo gaunamo pelno (angl. royalties) arba prarasti nuomos sutartį.

„Exco“, „Chesapeake“ ir kitos įmonės iš pradžių gyrėsi, kiek daug akrų joms pavyko užsitikrinti. Tačiau sumokėjusios papildomai po 20 tūkst. JAV dolerių už akrą žemės savininkams, įmonės nebegalėjo leisti sau prarasti nuomos sutarčių, nepaisant to, kad žema gamtinių dujų kaina lėmė nuostolingą dujų gavybą.

Taip pat pramonė buvo priversta gręžti toliau dėl keisto Volstrito dujų ir naftos įmonių vertinimo. Analitikai šias įmones vertina pagal patikrintus išteklius, tai yra, pagal tai, kiek naftos ir dujų yra žemėje. Išgręžusios vieną gręžinį, jos gali įskaityti jį savo ateities rezervų sąrašą. Tokiu būdu, daugiau išteklių turinčios įmonės gali džiaugtis didesne akcijų verte, nors kai kurios jų kiekvieną ketvirtį praranda pinigus ir kaupia milijonines skolas.

„Chesapeake“ skaičiuoja, kad nuo pusės iki trijų ketvirtadalių jų gręžimo vyksta nenoromis.

Nepaisant grupelės iš skalūnų dujos karštinės pasipelniusių žmonių ir įmonių, dauguma nukentėjo.

Šią gegužę buvo sumažintas „Exco“ skolinimosi reitingas, ji prarado beveik 780 mln. JAV dolerių per pirmą šių metų pusmetį. Jos partnerė BG pranešė, kad savo investicijas JAV skalūnų dujose sumažins 1,3 mlrd. JAV dolerių.

„Planes Explorations“, kuri pirmą sandėrį su „Chesapeake“ pasirašė 2008 metais, pranešė pirmą ketvirtį patyrusi nuostolių, tačiau po to ji smarkiai persiorientavo nuo skalūnų dujų į skalūnų naftos gavybą ir vėl pradėjo uždirbti.

„Chesapeake“ akcijų kaina šiais metais krito. Įmonė šiais metais ketina parduoti savo turto už 14 mlrd. JAV dolerių.

Nuo dujų skalūnų nuopuolio nukentėjo ne tik įmonės, bet ir vietiniai. Kai kurie žemės savininkai jau išleido pinigus gautus už nuomą ir dabar yra įsiskolinę. O, pavyzdžiui, vietiniai Heinesvilio restoranai ir kiti verslai kenčia nuostolius, nes gręžėjai paliko miestelį.

Atrodo, kad vykdant tiek daug gręžimų ir su tiek daug pinigų gręžiniams finansuoti, turėjo būti aišku, jog skalūnų dujų bumo baigtis bus liūdna. Tačiau visi tuo metu buvo per daug užsiėmę pelningų sandorių sudarinėjimu.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (15)