Skraidantis karinis robotas pirmą kartą pakilo iš lėktuvnešio (Video)  (0)

JAV karinis jūrų laivynas pranešė apie sėkmingą eksperimentinio karinio bepiločio orlaivio X-47B bandymą. Jis pirmą kartą pakilo į orą iš JAV lėktuvnešio denio panaudojus garo katapultą, kuri išsviedžia ir įprastinius naikintuvus bei kitus karinius lėktuvus.

Bandymas buvo atliktas JAV lėktuvnešyje „USS George H. W. Bush“, plaukiančiame Atlanto vandenyne netoli Virdžinijos valstijos krantų, sakoma pranešime. Sėkmingai pakilęs į orą X-47B vėliau du kartus priartėjo prie lėktuvnešio imituodamas nusileidimo jo denyje manevrą, tačiau po to pasuko sausumos link ir nusileido kariniame aerodrome. Pasak JAV laivyno atstovų, netrukus ketinama pradėti ir savarankiško X-47B nusileidimo lėktuvnešio denyje bandymus.

Skelbiama, kad šiuo metu JAV karinis laivynas naudoja dvi eksperimentines X-47B modifikacijas: vieną be ginkluotės, o kitą su sumontuotais ginklais. X-47B – bepilotis lėktuvas su reaktyviniu varikliu, pagamintas pagal „stealth" technologiją ir beveik nematomas radarams. Jis bus apginkluotas valdomomis raketomis, turės elektroninės žvalgybos ir radarų slopinimo įrangą, galimybę pasipildyti degalų skrydžio metu. Svarbiausia jo ypatybė – gebėjimas savarankiškai pakilti nuo lėktuvnešių ir kitų karo laivų bei juose nusileisti.

X-47B kūrimo programą nuo 2007 m. vykdo JAV bendrovė „Northrop Grumman", laimėjusi 636 mln. dolerių vertės JAV karinio jūrų laivyno paskelbtą konkursą. X-47B pirmą kartą į orą pakilo 2011 m. vasario 4 dieną. X-47B sparnų ilgis yra vos kiek didesnis nei 18,6 metrų, maksimalus veikimo nuotolis – daugiau nei 3200 kilometrų, jis gali gabenti apie 2250 kg bombų ir torpedų.

Leidimasis ant lėktuvnešio laikomas vienu sunkiausių dalykų aviacijoje. Amerikos karo laivyno inžinieriai jau gana seniai sukūrė pirmąsias autonomines lėktuvų tūpdymo sistemas, padedančias pilotams saugiai nusileisti ant lėktuvnešių. Pirmieji leidimosi autopilotai, vadinamosios ACLS (Automatic Carrier Landing System) sistemos, JAV aviacijoje pasirodė dar 6-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje.

Nors tokios nusileidimo sistemos ilgainiui ištobulėjo ir dabar sugeba autonomiškai valdyti lėktuvą iki pat tos akimirkos, kai jo važiuoklės ratai paliečia lėktuvnešio denį, dauguma pilotų visgi linkę savo lėktuvus tūpdyti patys. Pagrindinė priežastis – tai, kad ACLS patikimai veikia tik puikiomis oro sąlygomis. O kai jos prastos, pavyzdžiui, kai lėktuvnešį supa stipraus vėjo sukeltos bangos, leidimosi autopilotu galima pasitikėti tik iki tam tikros ribos. ACLS gali patikimai valdyti lėktuvą jam artėjant prie lėktuvnešio, tačiau kelios paskutinės sekundės iki nusileidimo, kai jo denis kilnojasi ir sukiojasi, yra pačios svarbiausios, todėl paprastai pilotai lėktuvo valdymą prieš nusileidimą perima į savo rankas.

Tuo tarpu X-47B kūrėjai ėmėsi tikrai ambicingo inžinerinio iššūkio: jie siekia, kad nepilotuojamo lėktuvo leidimąsi ant lėktuvnešio nuotolinėmis priemonėmis valdytų ne laive esantis operatorius, o autonominė valdymo sistema, tai yra, kad X-47B sugebėtų nusileisti pats, be niekieno pagalbos, bet kokiomis oro sąlygomis. Beje, kilimas nuo lėktuvnešio denio nėra laikomas techniškai sudėtingu.

„Northrup Grumman“ tikisi, kad po to, kai pavyks įrodyti, jog nepilotuojami lėktuvai gali saugiai kilti ir leistis lėktuvnešiuose, JAV karinis jūrų laivynas pasirinks labiausiai tinkamą tokio lėktuvo projektą, ir pirmieji serijinės gamybos lėktuvai – robotai tarnybą Amerikos laivyne pradės maždaug 2025 metais.

Aut. teisės: TV3
TV3

(5)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Visi šio ciklo įrašai