"Made in USSR": vienetinės tarybinių superautomobilių koncepcijos (10)
Žiguliukai, moskvičiai, volgos… Tačiau mažai kas žino, kad vakarietiškai automobilių pramonei iššūkį mesti bandė ir sovietų automobilių dizaineriai ir gamintojai. GAZ-A-Aero, Pobeda-Sport, ZIS-112, GAZ-Torpedo, Laura, Ochta ir daugelis kitų. Kviečiame susipažinti su netikėčiausiais tarybinės automobilizmo pramonės konceptais.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelį jų vienija tokia savybė: jų pasaulyje buvo pagaminta tik po 1 egzempliorių. Dažniausiai tokie automobiliai buvo kuriami siekiant greičio rekordų, todėl neretai juose buvo diegiamos aviacinės technologijos. Kai kurias koncepcijas kūrė ir konstravo entuziastai, kai kurias – pramonės gigantai.
GAZ-A-Aero
Nuo 1932 m. pradėtas gaminti serijinis GAZ-A, galima sakyti, buvo begėdiška amerikietiškojo Ford-A kopija. Tačiau 1934 m. sukonstruotas GAZ-A-Aero į serijinį savo pirmtaką išoriškai panašus buvo ne kažin kuo. Inžinierius Aleksandras Nikitinas, tyrinėjęs automobilių kėbulo aptakumo savybes, sugebėjo pasiekti išties nemenko progreso: degalų ši „gaziuko“ versija srėbė ketvirčiu mažiau, o jo maksimalus greitis padidėjo nuo 80 km/val. iki 106 km/val.
Tam tikslui GAZ-A teko iš esmės perkonstruoti, paliekant tik važiuoklę ir variklį. Plieno lakštų ir medžio karkaso kėbulas buvo pagamintas pagal aerodiniaminiame tunelyje MAI atliktus bandymus. Galiniai ratai buvo pridengti gaubtais, priekiniai žibintai įtaisyti sparnuose. Tačiau kėbulo masė dėl to beveik nepasikeitė: GAZ-A svėrė 1200 kg, o GAZ-A-Aero – 1270 kg. Automobilio plotis siekė 1710 mm, ilgis – 4970 mm, ratų bazė – 2620 mm.
Deja, Antrasis pasaulinis karas nutraukė A. Nikitino automobilių aerodinamikos tyrinėjimus – inžinierius visą dėmesį sutelkė į tankų vikšrų tobulinimą. Vienintelio GAZ-A-Aero egzemplioriaus likimas nežinomas.