Laukia dar vienas technologijų burbulo sprogimas?  (0)

Rizikos kapitalu taškomasi taip, tarsi rytoj būtų pasaulio pabaiga. Vos įsikūrusios bendrovės dar nesugeba pačios uždirbti nė dolerio, o jau pradeda viešą prekybą akcijomis. Startuoliai už pažadus gauna milijardus dolerių.

Šie ir kiti ženklai, kad technologijų bumas suka neracionaliu keliu, kai kuriuos garsius investuotojus skatina bent puse lūpų šnabždėtį siaubą varantį žodį - „burbulas“. Bei prisiminti tuos laikus, kuriuos daugelis Silicio slėnio verslininkų mieliau pamirštų visiems laikams.

Taigi, ar Silicio slėnyje vėl prasidėjo masinė beprotybė?

Ribotos atsakomybės fondo vadybininkas Davidas Einhornas mano, kad taip. „Yra akivaizdus bendras suvokimas, kad stebime antrą technologijų burbulą per 15 metų. Tik kol kas neaišku, kiek tas burbulas dar gali pūstis ir dėl ko jis susprogs“, - praėjusią savaitę savo klientams išsiuntinėtame laiške įspėjo investuotojas.

Rizikos kapitalistai ir verslininkai tikina, jog jokio burbulo Silicio slėnyje nėra. Nors, tiesa, prieš dešimtmetį jie neteisingai įvertino, kaip greitai internetas pakeis pasaulį, todėl padėtis tapo šiek tiek nekontroliuojama, rašo toptechnews.com.

Tačiau šįkart, tikina rizikos kapitalistai, revoliucija, kurią sukėlė mobilieji įrenginiai ir debesų kompiuterija, pateisina didelius, drąsius statymus. Ir dauguma viešai akcijomis prekiauti pradedančių bendrovių yra pelningos, turinčios tikrus verslo planus, kurie keičia mūsų kasdieninį gyvenimą.

Kai kuriems technologijų ekspertams atrodo, tarsi Silicio slėnio (ir viso pasaulio technologijų) verslo aplinka yra „idealioje gyvybės zonoje“ - čia nei per šalta, nei per karšta. Sąlygos puikiai tinkamos bumui.

Silicio slėnio banko prezidentas ir generalinis direktorius Gregas Beckeris nėra tuo tikras: „Tam tikruose sektoriuose mes neabejotinai stebime burbuliavimą. Kai kurios kompanijos auga tokiais tempais, kokių iki šiol nesame matę. Kiek vertas toks augimas? Štai ką žmonės nori išsiaiškinti“.

Kuomet 1999-2000 metais virė aistros dėl besipučiančio „dotkomų“ burbulo, Silicio slėnis buvo įsitikinęs, jog internete vyksta tokia sparti revoliucija, jog tai visiškai pateisina milijardų dolerių pumpavimą į šimtus startuolių su pusžalėmis idėjomis.

Technologijų bendrovių vadovai anuomet tvirtino kad jokio burbulo nėra, atseit tokia yra „naujoji ekonomika“, - iki pat tos dienos, kai dėl savo nenoro pripažinti tiesą nulėkė į prarają kartu su viso regiono ir pasauline technologijų ekonomika.

NASDAQ biržos indeksas, smarkiai priklausomas nuo technologijų bendrovių, tada smuko nuo 5046,86 iki 1114,11. Tačiau burbulas buvo toks didelis, kad jo sprogimas paskui save į dugną nusivilko ir kai kurių valstybių ekonomikas. Silicio slėnis buvo išpeiktas, pasitikėjimas juo žlugo.

Prireikė beveik dešimtmečio, kad šis regionas vėl atgautų iššvaistytą pasitikėjimą, ypač tarp Volstrito vilkų ir investuotojų. Ir dabar Silicio slėnis nori įrodyti, kad pamoką išmoko.

Tačiau Silicio slėnis liko toks, koks ir buvo. Ir nors jis žavi, skatina rizikuoti bei kurti dideles vizijas, jame kartais perlenkiama lazda. Todėl slėnyje nedirbantys žmonės pradeda įtariai žiūrėti – o gal jau laikas būti atsargiais, bet ne beatodairiškais?

Dalį šios baimės dar labiau sustiprina akį rėžiančios antraštės pasaulio žiniasklaidoje: „Facebook“ įsigijo mobiliųjų žinučių paslaugą „WhatsApp“ už 19 mlrd. JAV dolerių. „Google“ perka prie interneto prijungiamų termostatų „Nest“ gamintojus už 3,2 mlrd. JAV dolerių. Tokių sumų negalima pateisinti jokiomis tradicinėmis finansinėmis matavimo priemonėmis, kuriomis nustatoma įmonių vertė.

Jeigu šie atvejai būtų pavieniai, galbūt jie neturėtų įtakos investuotojų požiūriui į slėnį. Bet didžiulis investicijų ir kompanijų įsigijimų kiekis rodo, kad tai, kas atrodė kaip bumas, dabar greitėja.

NASDAQ indeksas nuo kovo pradžios iki birželio ūgtelėjo nuo 3320,76 iki 4357,97. Jau atrodė pasiekiamas ir aukščiausias „dotkomų“ eros indekso taškas. Tokių bendrovių, kaip „Netflix“ ir „Facebook“, akcijų vertė šoktelėjo daugiau nei dukart.

Toks rinkos augimas daugybei bendrovių ir bendrovėlių atvėrė langą į pirminio viešojo siūlymo (IPO) galimybę. 2014 metais jau įvyko 23 „išėjimai į akcijų rinką“ - toks IPO dažnumas paskutinį kartą stebėtas tik 2000 metais, prieš pat burbulo sprogimą.

„Investuotojus vilioja didžiulė IPO rinkos grąža, o daugiausia grąžos laukiama iš greičiausiai augančių technologijų ir sveikatos apsaugos sektorių“, - sakė investicijų tyrimo bendrovės „Renaissance Capital“ bendraįkūrėja Kathleen Smith.

Didėjantys pelnai svaigina rizikos kapitalistų galvas. Naujausia „Moneytree“ ataskaita rodo, kad per tris pirmuosius 2014 metų mėnesius rizikos kapitalistai investavo 9,5 mlrd. JAV dolerių į 951 JAV bendrovę.

Ataskaitoje, kurią bendromis pajėgomis sukūrė „PricewaterhouseCoopers“, „National Venture Capital Assn.“ ir „Thomson Reuters“, nurodoma, jog tai – didžiausia suma nuo 2001 metų antro ketvirčio, kuomet iš „dotkomų“ burbulas išgyveno savo paskutines skausmingas akimirkas.

Vis didėjančią investuotojų beprotybę jaučia ne vien Silicio slėnio bendrovės – pinigų bangos užlieja visą Kalifornijos pakrantę. Prie parduodamų namų rikiuojasi minios potencialių pirkėjų, besipešančių, kuris iš jų pasiūlys daugiau. O konkurencija dėl talentų į padanges kelia programuotojų atlyginimus.

Silicio slėnyje bedarbystė yra vos 5,5 proc. - JAV vidurkis yra 6,7 procento. Vidutinės namų kainos Silicio slėnio apylinkėse nuo praėjusių metų užaugo net 30 procentų.

„Esama labai mažai rinkų, kuriose, mūsų vertinimu, nekilnojamo turto kaina yra pernelyg didelė. Tačiau ši yra viena iš jų“, - sakė „Moody's Analytics“ vadovas Steve'as Cochrane'as.

Pačiame Silicio slėnyje nedaug kas sutiks, kad visi šie įrodymai yra burbulo ženklas. Likusieji ginčysi, kad jeigu burbulas ir yra (pabrėžiant žodį „jeigu“), tai jis yra mažutis, lyginant su tuo, kuris buvo 1999-2000 metais.

Mat potencialūs 70 IPO šiais metais yra santykinai niekis, lyginant su 1999 metais, kuomet įvyko 369 IPO ir 2000 metais (261 IPO).

Net jeigu rizikos kapitalas nestabdys savo investicijų didinimo, investicijos dar nė iš tolo nesiekia 2000 metais į šią rinką suleistų 100 mlrd. JAV dolerių. NASDAQ indeksas dar nepasiekė to lygio, kuris buvo 2000 metais. Ir netgi įvertinus tai, kad pastaruoju metu Silicio slėnyje samdoma daugybė žmonių, sugrąžintos dar ne visos darbo vietos, egzistavusios amžių sandūroje.

Be to, skirtingai nei burbulo laikais, infliacijos nepatyrė didesnių bendrovių - „Microsoft“, „Cisco“, „Oracle“ ar „Intel“ - akcijų kainos. Daugelis iš šių stambesnių žaidėjų sunkiai randa būdų augti, mat startuolių beprotybė jų augimui įtakos beveik neturi.

Ir netgi jei visa rinka vėl nusiridens velniop, Silicio slėnio bendrovių vadovai tikina, jog nuostoliai nebus tokie, kaip prieš beveik pusantro dešimtmečio.

„Jeigu pažvelgtume į ateinančio rizikos kapitalo kiekį, jis nė iš tolo nesiekia to, kuris buvo burbulo metu. Net jeigu burbulas yra, jis veikiausiai yra mažesnis nei praeityje ir jo sprogimo poveikis būtų gerokai silpnesnis“, - sakė „Marin Economic Consulting“ atstovas Jonas Havemanas.

O kalbant apie sunkiai pateisinamas įmonių kainas, Silicio slėnio atstovai tikins, jog tai, kas šios rinkos nepažįstantiems atrodytų kaip beprotybė, iš tiesų yra racionalios, blaivos analizės rezultatas. Tam tikros veiklos sritys – pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų – plečiasi taip greitai, kad jų kaina yra verta drąsaus statymo. Jeigu „WhatsApp“ - viena iš greičiausiai 500 mln. vartotojų ribą pasiekusių paslaugų – taps ateities mobiliuoju socialiniu tinklu ir užtikrins „Facebook“ dominavimą keliems dešimtmečiams, vadinasi, pirkinys vertas ne tik 19 mlrd., o bet kokios sumos.

„Augimas yra sunkiai randamas dalykas. Kai jis surandamas, kaina staigiai šauna aukštyn“, - sakė „Firsthand Capital Management“ investavimo vadovas Kevinas Landisas.

Bet Volstritas apsidrausdamas paleido įspėjamąjį šūvį. Ne tik D. Einhornas paskelbė savo įspėjimą apie nepamatuotas akcijų kainas – investuotojai šiek tiek atsitraukė nuo technologijų bendrovių akcijų ir tokiu būdu ataušino technologijų startuolių norą skelbti IPO.

Pavyzdžiui, antrą balandžio savaitę IPO skelbti norėjo net 16 technologijų startuolių, tačiau savo plano laikėsi tik 10 bendrovių, o 7 iš jų vertė iškart po akcijų prekybos pradžios smuko.

Aut. teisės: delfi.lt

(13)
(0)
(13)

Komentarai (0)