„Gafa“: JAV blogio imperija internete (2)
Viena didžiausių pasaulio kompanijų „Google“ nuolat figūruoja universitetus baigiančių studentų geidžiamiausių darbdavių sąrašuose. Tačiau priešingai nei studentai, politikai šios kompanijos dydžiu ir poveikiu nėra sužavėti, „Financial Times“ cituoja portalas vz.lt.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prancūzijoje buvo išrastas sutrumpinimas „Gafa“ („Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“), įkūnijantis JAV blogio imperiją internete. Kaip aiškėja iš trumpinio, „Google“ kritikos strėlių kelyje atsiduria pirmoji. Korporacijos vadovai liko pasibaisėję, kuomet sužinojo, kad Didžiojoje Britanijoje priimtas įstatymas, skirtas pažaboti mokesčių vengiančias tarptautines korporacijas, buvo neoficialiai pavadintas „Google mokesčiu“.
Tokį priešiškumą galima bandyti paaiškinti keliais būdais. Viena, „Google“ tiesiog yra arčiausiai po ranka pasitaikantis kompanijos pavadinimas Silicio slėnyje. Ne kiekvienas gali įpirkti „iPhone“, tačiau „Google“ paslaugomis gali naudotis bet kas, turintis nors ir menkiausią prisijungimą prie interneto.
Kitas paaiškinimas – „Google“ veiklos platumas. Jos veikla apima daugybę sektorių, todėl ir pykstančiųjų daug. Tai ir laikraščiai, nepatenkinti „Google News“, ir medijos kompanijos, kurioms grūmoja „YouTube“. Leidėjai, nekenčiantys „Google Books“ ir automobilių gamintojai, šnairuojantys į autonominius automobilius.
Kai kurie politikai Europoje aiškiai išsakė susirūpinimą, kad JAV interneto gigantai kelia pavojų Europos ateičiai. Sigmaras Gabrielis, Vokietijos vicekancleris, praėjusiais metais garsiai išsakė susirūpinimą, kad „ši skaitmeninė infrastruktūra bus valdoma saujelės JAV interneto korporacijų, kurios galėtų dominuoti XXI a. ekonominiame gyvenime“.
Klaustukų dėl politikų nuoširdumo kelia faktas, kad viena iš didžiausių „Google“ kritikių verslo pasaulyje – Vokietijos leidėja „Axel Springer“. Šios kompanijos galingas balsas Berlyne ir Briuselyje padėjo Jeanui Claude’ui Junckeriui tapti Europos Komisijos galva.
Barackas Obama, regis, yra linkęs laikytis pozicijos, kad JAV technologijų gigantai tapo europietiško protekcionizmo aukomis.
„Mes užvaldėme internetą. Mūsų kompanijos jį sukūrė, išplėtė, ištobulino taip, kad jie negali konkuruoti“, – sakė jis. Ir pamiršo pridėti, kad JAV vyriausybė pati pridarė žalos Silicio slėniui.
E. Snowdeno sukeltas skandalas įtvirtino idėją, kad bet kuri interneto paieška, el. laiškas ar įrašas gali būti pamatytas. Norėdama tai padarys arba JAV vyriausybė, arba korporacijos, tokios kaip „Facebook“ ar „Google“.
Interneto milžinės, tarp jų ir „Google“, griežtai neigia kada leidusios JAV vyriausybei prieiti prie jų klientų duomenų. Jos tvirtina pačios tapusios šnipinėjimo aukomis. Bandydamos atgauti klientų pasitikėjimą, jos garsiai pasakoja apie naujas duomenų šifravimo ir privatumo apsaugos priemones.
Tačiau jau vėlu. Nerimas dėl šnipinėjančios vyriausybės negrįžtamai persipynė su nerimu dėl korporacijų praktikos naudojant klientų duomenis. Tai, savo ruožtu, pakurstė pastangas reguliuoti paslaugų internete tiekėjus.