Bitkoinai – pinigų ateitis ar dar viena apgaulė? (Video)
(25)
Bitkoinai yra “ant bangos”. Vis daugiau interneto parduotuvių, elektroninių paslaugų tiekėjų juos pripažįsta. Pasaulyje populiari mokestinė sistema PayPal nuo pernai taip pat leidžia atsiskaityti bitkoinais. Vilniuje jais galima susimokėti už taksi paslaugas, viešbučio kambarį arba už degalus. Bet kokia ateitis laukia šios valiutos?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Kas gi yra “Bitcoin”? Tai yra virtuali valiuta. Visi atsiskaitymai vyksta decentralizuotai, be jokių bankų. Nėra centrinio mazgo arba centrinio administratoriaus, kaip tai yra dolerio, euro bei amžinatilsio lito atvejais. Atsiskaitymuose dalyvauja kompiuterinio tinklo dalyviai, o atsiskaitymai plinta nuo mazgo link mazgo.
Kodėl tai yra pinigas? Pinigas turi būti dalus – vieną bitkoiną galima padalinti į 100 mln. dalių. Pinigas turi būti patvarus – bitkoinai nesidėvi, nes jie yra virtualūs. Pinigai turi būti vienarūšiai, o atskiri bitkoinų vienetai yra absoliučiai vienodi). Pinigai turi būti saugūs nuo klastojimo – bitkoinus padirbt yra programiškai neįmanoma. Pinigai turėtų būtų ir portatyvus, šitą sąlyga bitkoinai viršija su kaupu. Bitkoinų persiuntimas yra ne tik labai greitas – jis yra vykdomas akimirksniu, o pati operacija santykinai pigi ar net nemokama. Ši bitkoinų savybė turi pranašumą lyginant juos su pavedimais per bankus ar kitas mokėjimo institucijas, kur pavedimo paslaugos paprastai yra brangios.
Kaip atsiranda bitkoinai? Paprastai. Juos galima gaut už kompiuterio galią, kurią kažkas suteikia valiutos tinklo reikmėms. Galite paklaust, tai gal čia kažkas panašaus į ateivių paieškas nuosavame kompiuteryje, ar žmogaus genomo dešifravimą, kuomet entuziastai galėjo susiinstaliuoti programą ir, ją paleidę savo asmeniniame kompiuteryje, prisidėt prie mokslo labo? Ne. Bitkoinams skirdami savo kompiuterio laiką jus neveikiate nieko naudingo. Bitkoinus gauna už tai, kad dalyvauja mokėjimo vykdyme, dar vadinamame “kasyba” (angl. “mining”), kuomet individai arba kompanijos siūlo savo kompiuterinę galią valiutos sistemai. Bitcoin panaudoja jai siūlomus resursus tam, kad patikrintų ir įrašytų mokėjimus viešame ir visiems prieinamame registre. Vartotojai dalyvauja šiame procese tam, kad gautų arba naujus bitkoinus arba užsidirbtų bitkoino dalį už apskaičiuotą transakciją. Visi duomenys yra pateikiami vartotojams užšifruoti, todėl transakcijos patikrinimas, vykdymas ir įrašymas reikalauja daug kompiuterinės galios, o pati valiuta dar yra vadinama “kriptovaliuta” (nuo kriptografijos).
Smulkiausias vienetas yra vadinamas “santoči” pagal sistemos kūrėjo pavardę ir tesudaro 0.00000001 bitkoino. Patys pinigai priklauso tam, kas turi privatų raktą, su kurio virtualiame tinkle yra susieta konkreti bitkoinų suma. Pasakojama istorija, kuomet 2013 metais vienas vartotojas prarado 7 500 bitkoinų (apie 7,5 mln Jav dolerių tų metų kursu), nes jis išmėtė kietą diską, kuriame buvo išsaugojęs savo privatų raktą.
Pačioje šios valiutos aušroje bitkoinai išgaunami personalinių kompiuterių pagalba, kurie ieškojo kriptografinės problemos sprendimo, rankiodami skaičius, kurie galėtų išspręst transakcijos kodą. Toks dešifravimas pirmą kartą labai paspartėja, kuomet skaičius rankioja ne vienas branduolys, o keletas branduolių. Laikui bėgant INTEL ir AMD centrinių procesorių pajėgų nebeužteko ir juos pakeitė AMD ir NVIDIA vaizdo kortos. Vaizdo kortos turėjo aibę mažų branduoliukų, kurie lygiagrečiai rankiodavo skaičiukus, kas gerokai pagreitindavo darbą.
Vėliau uždaviniai tapdavo vis sudėtingesni. ir sudėtingesni, tad grafinius procesorius pakeitė vartotojo programuojamos kontrolerių matricos (FPGA), tačiau ir jos ilgai neužsibuvo. Nuo 2013 metų buvo pradėtos specializuotos kontrolerių matricos, specialiai suprojektuotos ir pritaikytos konkrečiam darbui. Kitaip sakant, bitcoin tinklas pasižymi savikonfigūracija: bitkoinų augimas išlieka tiesinis nuo laiko. Už tos pačios matematinės užduoties sprendimą 2010 ir 2015 metais operatorius gaus visiškai skirtingą skaičių bitkoinų. Bitcoinų tinklas automatiškai matuoja visų dalyvių galingumą ir automatiškai pasunkiną matematines užduotis tam, kad būtų užtikrintas tvarumas.
Nors kažkada vieno bitkoino kaina buvo vos keletas JAV centų, dabar vienas bitkoinas kainuoja 211 eurų. Bitkoino kainos augimo grafike matome beveik idealią eksponentę iki 2013 metų gegužės, kuomet augimas staiga sustojo ir nuo to laiko pastoviai krenta.
Visi transakcijas tikrinantys dalyviai nuo pat pradžių galėjo apsijungti į komandas, kad bendromis jėgomis greičiau išspręstų šifravimo kodą ir gautų valiutą. Dėl šios priežasties gan greitai išplito tikros kompiuterių fermos, kur mašinos visą parą darbuojasi bandydamos patvirtint transakciją.
Prikabinu filmuką, kuriame apsilankoma tokioje fermoje, esančioje Kinijoje. Ši ferma yra tokia masyvi, kad ji geba apdorot 3 procentus nuo vieno bitkoino vertės.
Rimtesnės firmos valdo net iki 51 procento viso pasaulinio bitkoin tinklo. Dėl šios priežasties svajonės apie nepriklausomą valiutą gali taip nebeįgyvendinamomis. Kai pagalvoju apie kompiuterinę galią, kuri panaudota dešifruot tik transakcijų mažytę dalį, nenoromis sutinku su šios virtualios valiutos kritikais, kurie sako, kad visa ši idėja panaši į Ponzio schemą (kas nežino, tai MMM tipo finansinė piramidė).
Kodėl? Visų pirma, valiuta nėra padengta materiauliu turtu. Antra, ji yra padengta joje dalyvaujančių žmonių ir firmų įsitikinimais. Aklais įsitikinimais, kurie ir duoda šiai valiutai vertę. Ūkiškai tariant, bitkoinai primena finansinę piramidę, pagrįsta pasitikėjimu ir saviapgaule. Vos tik bitkoinų savininkai arba jų aplinka suvoks, kad jie nėra nieko verti, bitkoinai bus prakeikti. O kolkas tai tėra tik gražus teoretinis valiutos konstruktas. Jums patiems spręst ar dalyvauti, ar susilaikyti.
