JAV pasirįžusi drastiškiems veiksmams Europoje - to nebuvo nuo pat šaltojo karo laikų
(47)
Ukrainoje atsinaujinęs Maskvos remiamų separatistų puolimas, karo nuojauta Europoje bei Rusijos pažeista vidutinio nuotolio raketų su branduoliniais užtaisais sutartis (INF) Ameriką verčia imtis veiksmų. Pentagono pareigūnai pripažįsta, kad vienas veiksmų – pavojingiausius Pirmojo šaltojo karo laikus menančios priemonės: JAV vidutinio nuotolio raketų su branduoliniais užtaisais dislokavimas Europoje, skelbia AP.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Dar praėjusių metų gruodį Pentagono pareigūnai įspėjo JAV Kongresą, kad reaguodami į Rusijos pažeistą 1987-ųjų INF sutartį amerikiečiai gali būti priversti perdislokuoti sparnuotąsias raketas su branduoliniu užtaisu į Europą.
Toks viešas pareiškimas buvo suprastas, kaip užuomina ir Rusijai, kuri pažeidė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, draudžiančią jai turėti, gaminti arba išbandyti ore sparnuotąsias raketas, galinčias nuskrieti nuo 500 iki 5500 kilometrų.
Rusija pažeidė sutartį ir ketina tai pakartoti
Teigiama, kad Rusija per pastaruosius metus bent kelis sykius išbandė draudžiamas raketas, o šią liepą ketina nusispjauti į sutartį ir darsyk vykdyti draudžiamus bandymus. JAV prezidentas Barackas Obama pasiuntė kitą signalą – laišku kreipėsi į Rusijos vadovybę, ragindamas atsisakyti planų.
„Tai yra labai rimtas reikalas, dėl kurio jau kurį laiką mėginame išsiaiškinti su Rusija ir mes pasiruošę nedelsdami svarstyti šį klausimą su Maskva aukšto lygio dvišalėse derybose.
Jei Maskva atsisakys tai daryti, imsimės kitų veiksmų ir pirmiausia juos aptarsime su savo sąjungininkais Europoje“, – pažeidimo svarbą pabrėžė tuomet vienas aukštas, bet neįvardytas JAV pareigūnas.
Tokiais pareiškimais amerikiečiai paprastai nesisvaido. Ir nenuostabu, mat Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (Intermediate Range Nuclear Forces Treaty, INF), kurią tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pasirašė su Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu, laikoma kertiniu susitarimu tarp Vašingtono ir Maskvos.
„Ši sutartis garantavo euroatlantinės erdvės saugumą, didino tarpusavio pasitikėjimą ir skaidrumą bendradarbiaujant su rusais“, – tikino JAV pareigūnas.
Pasiruošti atakai – mažiau nei 10 minučių
Beje, įdomu tai, kad šios sutarties anuomet ypač siekė sovietai, kurie 1987 metais jautė pralaimintys ginklavimosi varžybas.
Europoje dislokuotos JAV vidutinio nuotolio balistinės ir sparnuotosios raketos „Pershing II“ Maskvoje sukėlė tikrą paniką ir paranojos bangą – sovietai manė, kad amerikiečiai gali surengti žaibišką pirmąjį branduolinį smūgį ir per kelias minutes nušluoti visą SSRS vadovybę. Tokios raketos buvo vertinamos kaip pavojingesnės nei tarpžemyninės.
Didelio nuotolio tarpžemyninės raketos paleidimas suteiktų bent jau 30 minučių perspėjimą, kol branduolinė galvutė pasiektų taikinį. Vidutinio nuotolio raketoms tereikia keliolikos ar net mažiau, nei 10 minučių – per tokį laiką vargu ar kas spėtų sureaguoti į branduolinę ataką, kurios tikslas – sunaikinti politinę bei karinę priešininko vadovybę, svarbiausius karinius taikinius ir taip paralyžiuoti priešo veiksmus, o gal net priversti iškelti baltą vėliavą.
Sutartis įpareigojo Maskvą ir Vašingtoną atsisakyti naujų tokio tipo raketų, kurios nurodytos sutartyje, o esamas sunaikinti. JAV savo įsipareigojimus įvykdė – sparnuotąsias raketas BGM-109G – kurios iš esmės buvo garsiųjų sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ versija su W84 branduoline 0,2 – 150 kilotonų galios galvute sunaikino arba atidavė nebenaudojamas į muziejų.
Nerimą kelia raketos pasienyje su Lietuva
Bet praėjus 20 metų po sutarties įsigaliojimo Kremliuje įsitvirtino Vladimiro Putino režimas. Rusijos lyderis nesyk viešai reiškė nuoskaudas, kad JAV esą nesilaiko kitų susitarimų ir Europoje pažeidžia galios pusiausvyrą. Pagrindiniu Maskvos taikiniu tapo JAV kuriamas raketinės gynybos skydas, kurio elementai bus įkurdinti Europoje.
Todėl buvo pažadėtas ir sukurtas atsakas. Įdomu tai, kad dar pernai rusai gyrėsi išbandę raketas, galinčias įveikti bet kokį JAV raketinės gynybos skydą, nors tuo pat metu purkštavo dėl šio skydo neva keliamos grėsmės.
Oficialiai išbandyta raketa priskirta didelio raketų nuotolio kategorijai, kurių neriboja jokios sutartys. Tačiau, ekspertų teigimu, riba tarp didelio ir vidutinio nuotolio raketų yra itin trapi, ir rusai iš tikrųjų išbandė būtent vidutinio nuotolio raketą.
JAV nerimauja dėl dviejų tipų raketų – R500 ir naujosios kartos raketos „Rubež“. Pirmoji sukurta mažojo nuotolio balistinės raketos „Iskander-K“ pagrindu ir galbūt netgi dabar yra dislokuota Kaliningrado srityje.
Abi raketos yra itin mobilios, su branduoliniais užtaisais ir yra nutaikytos į JAV raketinės gynybos skydo bazes Europoje – Lenkijoje ir Rumunijoje. Tai, kad tokių raketų bandymai esą pažeidžia minėtą sutartį, amerikiečiai rusus perspėjo ir pernai, ir šių metų sausį. Be to, apie Rusijos grėsmę Amerika perspėjo NATO sąjungininkes Europoje.
Tačiau Rusijos reakcija į perspėjimus buvo nuspėjama pagal pastaruoju metu Maskvoje įsivyravusį antivakarietišką toną.
„Tokie JAV kaltinimai yra politiniai, tai milžiniškos antirusiškos kampanijos dalis“, – tvirtino Rusijos gynybos ministro patarėjas Igoris Koročenka.
O štai Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas pareiškė, kad, Rusijos manymu, Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgumų sutartis paseno ir nėra prasmės jos laikytis.
„Kodėl visiems, išskyrus mus ir JAV, leidžiama turėti tokius ginklus? – apie Kinijos ir europiečių kuriamas raketas sakė S.Ivanovas. – Savo sąlygas įvykdėme, bet tai amžinai tęstis negali.“
Galingas amerikiečių atsakas
Rusijai atvirai šaipantis iš amerikiečių nerimo, JAV administracija, regis, nusprendė imtis veiksmų. Penktadienį JAV savo planą atskleis sąjungininkams, Didžiojo septyneto viršūnių susitikime Vokietijoje.
Čia naujasis JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris ketina pristatyti tris amerikiečių siūlomas atsako priemones. Dalį kol kas įslaptintų rekomendacijų jau gavo naujienų agentūra „Associated Press“.
Anot JAV Jungtinių štabų vado, generolo Martino Dempsey, Amerika svarsto galimybes vystyti tas raketines sistemas, kurios techniškai nepažeistų INF sutarties, bet šias sistemas būtų galima dislokuoti Europoje.
„INF sutarties nesilaikymas yra kaip dvipusio eismo gatvė. Todėl dabar mes svarstome visas priemones tam, kad sutartį pažeidusi Rusija neįgytų karinio pranašumo“, – teigė A.Carteris.
Anot išslaptintos informacijos, kurią gavo naujienų agentūra AP, sankcijų Rusijai poveikio silpnumu nepatenkinta Amerika pasiruošusi pristatyti tris gerokai rimtesnes ir konfliktą galimai eskaluosiančias priemones.
1. Dislokuoti gynybinius pajėgumus, kurie padėtų apsisaugoti nuo Rusijos vidutinio nuotolio raketų. Kitaip sakant, Maskva galėtų trimituoti pasauliui, jog ji buvo teisi – JAV kurtas raketinės gynybos skydas išties nukreiptas prieš Rusiją. JAV vysto planus Baltijos ir Juodojoje jūroje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemomis aprūpintus karo laivus, kurie galėtų numušti balistines raketas. Iki šiol teigta, kad integruotas NATO raketinės gynybos skydas buvo skirtas apsisaugoti nuo galimos Irano balistinių raketų grėsmės.
2. JAV pasilieka teisę panaudoti kontrpriemonę – pirmiesiems konvenciniais ginklais, kitaip sakant – ne branduoliniais ginklais atakuoti Rusijos dislokuotas vidutinio nuotolio raketas. Pirmojo Šaltojo karo laikais Rusijos vidutinio nuotolio raketų paleidimo įrenginiai buvo vieni svarbiausių NATO taikinių.
3. Vienodai veikiančių pajėgumų panaudojimas. Kitaip sakant, JAV svarsto plėtoti tokias pačias vidutinio nuotolio raketų su branduoliniais užtaisais technologijas ir jas, iškilus poreikiui, panaudoti. JAV nebūtų sunku sukurti ir dislokuoti naują, viršgarsinę raketų „Tomahawk“ versiją, paleidžiama nuo mobilių platformų žemėje.
Pabrėžiama, kad šios trys priemonės kol kas yra tik svarstomos ir pirmiausiai skirtos kaip dar vienas signalas Rusijai apsigalvoti. Tiesa, branduolinių ginklų ekspertas Hansas Kristensenas iš JAV mokslininkų asociacijos pripažino, kad tokie vieši svarstymai apie branduolinių ginklų panaudojimą prieš Rusiją yra „velniškai rizikingas lošimas“, tikintis, jog V. Putinas nusileis.
Iki šiol B. Obamos administracija bandė švelniomis priemonėmis spausti Rusiją dėl INF sutarties pažeidimo. Tačiau panašu, kad Maskvos nenoras kalbėtis gali privesti prie naujų ginklavimosi varžybų bei padidėjusios įtampos regione.
