Kremlius nerimsta: prie Ukrainos sienų statomas „slaptas Rusijos objektas“ (1)
Rusija netoli sienos su Ukraina pradėjo statyti didžiulę karinę bazę, kurioje bus amunicijos sandėliai ir kareivinės keliems tūkstančiams karių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Toks projektas liudija, kad Kremlius ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Kijevu, rašo „Reuters“. Bazė netgi turės nuosavą baseiną, čiuožyklą ir kirpyklą, rodo vieši dokumentai.
Šią savaitę darbininkai kukurūzų laukuose prie Soločio kaimo statė tvorą, turinčią nužymėti bazės perimetrą, ir vienam „Reuters“ reporteriui liepė nešdintis, pavadindami jį Ukrainos šnipu.
Beveik toje pačioje praėjusių metų balandį buvo užfiksuotas Rusijos kariuomenės aktyvumas, sutapęs su intensyviais mūšiais per Ukrainos sieną, kuri eina maždaug už 25 km. Tuo metu šioje vietovėje buvo pastebėta karinių sraigtasparnių Mi-24 eskadrilė, taip pat kariniai sunkvežimiai ir kareiviškos palapinės.
NATO yra apkaltinusi Rusiją, kad ji kuria laikinas bazes, iš kurių siunčia karius ir techniką į Ukrainą, kad palaikytų prieš Kijevą kovojančius prorusiškus separatistus. Rusija vis atkakliai neigia, kad Ukrainoje yra jos karių. Šios šalies gynybos ministerija į „Reuters“ klausimus, kokia bus statomos bazės paskirtis ir ar ji susijusi su konfliktu Ukrainoje, neatsakė.
Anot dokumentų, kurie skelbiami Rusijos vyriausybės svetainėje zakupki.gov.ru, Gynybos ministerija karinę bazę stato 300 ha plote netoli Valuikių miestelio. Šis miestelis yra netoli minėto Soločio kaimo.
Ministerija planuoja pastatyti devynias kareivines 3500 karių, sandėlį raketoms, artilerijos ginklams ir amunicijai. Bendras sandėlių plotas sieks 6 tūkst. kv. m. Dokumentuose taip pat skelbiama, kad bazėje bus didžiulis treniruočių kompleksas ir 50 vietų ligoninė, kurią „masiško sužeistųjų antplūdžio“ atveju bus galima praplėsti. Dokumentuose tiksli bazės vieta nenurodoma, bet Soločio kaimo gyventojai teigė maną, kad ji įsikurs jų kaimynystėje. „Jie stato karinį miestelį“, - sakė Aleksandras Pančenka, iš kurio namų matosi pasėlių laukai, kur prasidėjo paruošiamieji statybų darbai.
„Slaptas objektas“
Vienas „Reuters“ reporteris pirmadienį matė, kaip darbininkai didžiuliame kukurūzų lauke netoli minėto kaimo stato metalinę tvorą ir tiesia kelią į statybvietę. Šalia stovėjo keli statybų vagonėliai ir vienas ekskavatorius. Už tvoros pūpsojo griuvėsių krūvos.
Vienas vyras Solotyje, prisistatęs Federalinės specialiųjų statybų agentūros, prižiūrinčios gynybos įrengimų statybas, atstovu, atsisakė kalbėti apie šį projektą ir pasakė tik tiek, kad čia statomas „slaptas objektas“.
Vienas statybininkas apkaltino reporterį, kad jis yra Ukrainos šnipas, o jo prižiūrėtojas sustabdė reporterio automobilį, nufotografavo jo dokumentus ir pareiškė paskambinsiąs Federalinei saugumo tarnybai – pagrindinei kontržvalgybos agentūrai.
Laukas, kuriame prasidėjo statybos, yra netoli geležinkelio, kuris jungia Solotį su Maskva ir Luhansku – Ukrainos regionu, kurį šiuo metu kontroliuoja prorusiški separatistai. Rusija yra pasitraukusi iš Konvencinių pajėgų Europoje sutarties – po Šaltojo karo sudaryto pakto, kuris riboja karių dislokavimą Europoje. Taigi ji gali laisvai perkelti savo karius ir techniką prie vakarinių sienų.
Anot pirkimo dokumentų, Gynybos ministerija šioje bazėje planuoja mokyti karius artilerijos ir oro gynybos, taip pat valdyti tankus ir šarvuotus transporterius. Plane numatoma vieta JAV kariuomenės taktikos studijavimui. Pati JAV kariuomenė dokumente įvardijama „tikėtinu priešu“. Be to, bazėje įsikurs štabas su ryšio mazgu, 2 tūkst. karių skirta valgykla, rekreacijos centras su čiuožykla, sporto kompleksai su baseinu, teniso ir badmintono kortais bei gyvenamasis kompleksas su daugiau kaip 1 tūkst. butų.
Dokumente, kurį matė „Reuters“, pirmąjį etapą – bazės projektavimą ir pradinius statybų bei įrengimo darbus – numatoma pabaigti iki 2016 metų balandžio 29 dienos. Nuo 2014 metų balandžio vidurio per Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Ukrainos Donecko bei Luhansko separatistų mūšius žuvo beveik 8 tūkst. žmonių.
Nuo rugsėjo 1 dienos, kai Ukrainos parlamentas pagal paliaubų susitarimą sutiko separatistų regionams suteikti daugiau autonomijos, smurtas yra beveik nurimęs. Tačiau paliaubos vis dar yra trapios, nes šalys nėra galutinai susitarusios dėl ginkluotės atitraukimo iš konflikto rajonų, be to, separatistai atskirai nuo Kijevo rengia vietos rinkimus.