Kaip važiuoti žiedinėse sankryžose: dažnas lietuvis to nemoka ir ne tik „grybauja“, bet ir sukelia avarinę situaciją (27)
Ketinate taisyklingai įvažiuoti ir suktis žiedine sankryža, tačiau į jūsų juostą neteisėtai lenda kitas automobilis iš pirmosios juostos.
Ši situacija pažįstama daugeliui vairuotojų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Susipainioja juostose
Remiantis Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimais, daugelyje žiedinių sankryžų draudžiama įvažiuoti į ją iš pirmos eismo juostos ir toliau važiuoti neišsukant artimiausiame išvažiavime.
Ypač dažnai šį pažeidimą galima matyti Vilniuje, Olandų žiede, kur iš centro į Antakalnį ir priešinga kryptimi važiuojantys gyventojai be jokios sąžinės graužaties iš pirmosios juostos lenda į žiedo vidų ir sutrikdo eismą.
Panašių pažeidimų pasitaiko ir kitur, ypač senose sankryžose, kur gyventojai jau įpratę važiuoti savaip.
Norint patekti į antrą arba tolimesnį sankryžos išvažiavimą, reikia dar prieš įsukant į žiedą sustoti antroje eilėje.
O jei sankryža didelė ir turi tris arba daugiau juostų, tolimesnes juostas reikia rinktis tik jei išvažiuosite pro tolimiausius išvažiavimus.
Taip pat dažna vairuotojų klaida – trečioje eismo juostoje sustoję vairuotojai įvažiuodami į žiedą neria į antrą juostą ir taip sukelia avarinę situaciją su automobiliu, buvusiu dešinėje.
Jei prieš įvažiuodami į žiedą sustojote labiausiai į kairę nutolusioje juostoje, joje turite atsidurti ir įvažiavę į sankryžą, o vėliau, remdamiesi kelio ženklinimu, persirikiuokite į arčiau dešiniojo krašto esančią eismo juostą, kad atėjus laikui išvažiuoti iš žiedo netektų kirsti gatvės prieš kitų vairuotojų nosį.
Pažeidžia penktadalis
Kas penktas „Lietuvos draudimo“ apklausoje dalyvavęs vairuotojas prisipažino žiedinėse sankryžose pažeidžiantis KET.
Dažniau nusižengti buvo linkę ilgesnį vairavimo stažą turintys vairuotojai. Tarp vairuotojų, kurių stažas siekia 11 metų ir daugiau, pažeidusiųjų šią taisyklę buvo 22 proc.
Tuo metu šią taisyklę teigė pažeidžiantys 17 proc. vairuotojų, kurių vairavimo stažas sudarė iki 10 metų.
Toks elgesys yra būdingesnis vyrams – 23 proc. jų prisipažino važiuojantys į žiedą ne pagal taisykles. Taip besielgiančių moterų yra 14 procentų.
Apklausa parodė, kad vyrai ne tik dažniau patys pažeidžia taisykles važiuojant žieduose, bet ir į tokius KET pažeidėjus reaguoja aršiau – ne tik dažniau keiksnoja, bet ir yra žymiai dažniau nei moterys linkę blokuoti pažeidėjus, neįleisti jų į savo eismo juostą.
„Žiedinės sankryžos didmiesčiuose yra vairuotojų pykčio ugnikalniai. Tą pamatėme, kai vairuotojų paprašėme nurodyti vietas, kuriose dažniausiai patiria pyktį keliuose.
Atlikus vairuotojų apklausą internetu paaiškėjo, kad neleistinai iš pirmos juostos į žiedą bandantys įsibrauti vairuotojai iš ramybės būsenos išveda kas antrą taisyklių besilaikantį vairuotoją, dar 14 proc. mintyse ar garsiai iškeikia tokius nusižengėlius, ir maždaug kas septintas vairuotojas stengiasi juos blokuoti neįleisdamas į savo eismo juostą.
Taigi neatsakingi vienų vairuotojų veiksmai iššaukia kitų pyktį, kuris gali peraugti į pavojingus manevrus kelyje“, – sakė „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius.
„Visi taip daro“
Psichologė, bendrovės pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė, komentuodama taisykles pažeidžiančių vairuotojų elgesį, teigė, kad čia susiduriama su keliais fenomenais – konformizmu ir projekcija.
Pirmuoju atveju palyginti dažni pažeidimai žiedinėse sankryžose pateisinami argumentu, kad „juk taip elgiasi visi kiti“.
„Keliuose tai tampa neigiamu dalyku, nes susitapatinimo poreikiu pateisinamas neleistinas elgesys, kuris pažeidžia taisykles. Vis dėlto tie, kas sako, kad kitaip vairuoti neįmanoma, nes taip elgiasi visi, mažų mažiausiai nėra nuoširdūs, nes didesnė dalis eismo dalyvių vadovaujasi taisyklėmis“, – pastebėjo psichologė.
Anot jos, pyktį dėl neleistinų kitų eismo dalyvių veiksmų greičiausia lemia vadinamoji projekcija, t. y. siekis kitų veiksmams priskirti mums aktualius motyvus.
„Vaikai turi tokį posakį: „kas ant kito sako, ant savęs pasisako“. Tai veikia ir suaugusiųjų pasaulyje. Jei kas nors į žiedinę sankryžą įsuko iš neleistinos juostos, mes iš karto galvojame, kad jis yra piktybinis pažeidėjas.
Bet juk gali būti taip, kad žmogus tiesiog nesusiorientavo, prieš tai negalėjo pasirinkti tinkamos eismo juostos ar paskutinę akimirką prisiminė, kad jam iš tiesų reikia važiuoti kitur. Todėl agresyvus elgesys kito eismo dalyvio atžvilgiu ir noras jį kaip nors pamokyti nėra pateisinamas ir labiau atskleidžia mūsų pačių polinkį į agresyvų vairavimą“, – teigė E. Masalskienė.
