„Krestavina“, „begunokas“, „trampliorius“: taip susikalba automobilių meistrai (Video)  (4)

Kalbėdami apie automobilius, esame pripratę vartoti daug iš svetimos kalbos kilusių pavadinimų. Jais apibūdiname detales ir įrengimus, ir puikiai vieni kitus suprantame. Tačiau didžioji dalis tokių kasdienybės kalbos žodžių yra netaisyklingi ir nevartotini žargonai. Kodėl vis dar juos vartojame? Ar keičiantis automobiliams, taip pat keičiasi ir mūsų vartojami terminai?

Atidaryk kapotą, o tu – įjunk „faras“. Tokius paliepimus be problemų suprastų bet kuris vairuotojas. Viskas aišku ir paprasta, nors nei kapotas, nei „faros“ nėra taisyklingi lietuviški žodžiai. Tad kaip mes susikalbame? Žargoną dažniau vartoja vyresnio amžiaus žmonės, dar mokantys rusų kalbą, nors „glušitelį“ ar „prikurkę“ galime išgirsti ir iš jauno vairuotojo lūpų. Ar visus svetimybėmis vadinamus dalykus mokėtume įvardyti taisyklingai?

O kaip „begunoką“ arba „trampliorių“: keičia lietuvių kalbos žinovai?

„Skirstytuvo detalės. Kai kibirkštį skirsto automobilis, tai trampliorius yra skirstytuvas, o begunokas yra skirstytuvo skriejikas“, – sako doc. Antanas Smetona, VU Filologijos fakulteto dekanas.

„Faros“ yra žibintai, „padfarnikai“ yra pažibinčiai, lempos „fiškės“ – tai jungtys, „prikurkė“ – pridegiklis, „krestovina“ – kardano kryžmė, „kusačkės“ – žnyplės, „provodkė“ – instaliacija ir t.t. Daugelis žargonizmų turi normalius literatūriškus atitikmenis.

Žinote daugiau „autoserviso žargono“ pavyzdžių? Su literatūriniais paaiškinimais parašykite juos komentaruose.

Kaip pastebi A.Smetona, iš rusų kalbos atėjusius žargonizmus autoservisuose pamažu turėtų išstumti angliški. Nes automobilių parkas tampa vis jaunesnis, mažėja Rusijoje pagamintų automobilių. Be to, meistrų kursuose taip pat mokoma naujų terminų, kuriems didžiausią įtaką daro anglų kalba.

Plačiau žiūrėkite LRT TV laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže.

Vaizdo įrašas

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(4)
(6)
(-2)

Komentarai (4)