Kaip atrodo KTU studentų suprojektuoti pasyvūs namai (Foto)  (9)

Energiją efektyviai taupantis pasyvus namas – džiaugsmas jo gyventojams ir tikras iššūkis architektams. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) doktorantas Paulius Grigaliūnas atskleidžia, jog, projektuojant tokį pastatą, svarbi ne tik statybos specialistų patirtis ir žinios, bet ir žmonių gyvenimo būdas bei įpročiai.

KTU mokslininko teigimu, siekiant kuo geresnių energijos taupymo rezultatų, būtina rasti stiprų ryšį tarp architektūrinių ir inžinerinių namo sprendimų, atkreipti dėmesį į supančią aplinką ir pasirinkti optimaliausią pastato formą.

Gyvenamieji kambariai – pietinėje pusėje

„Pradėti reiktų nuo tinkamo sklypo ir namo orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu. Būtina atkreipti dėmesį į tiesioginę saulę galinčius užstoti statinius. Labai svarbus namo formos ir tūrio bei visų išorinių atitvarų santykis“, – pasakoja P. Grigaliūnas.

Jaunasis mokslininkas atkreipia dėmesį, kad geometriškai pati efektyviausia pastato forma yra rutulys arba kubas. Žinoma, tai nereiškia, kad visi efektyvūs namai turi būtinai būti tik tokių formų, tačiau į jas atsižvelgti reikia. Sudėtingos architektūrinės formos reikalauja išskirtinio dėmesio projektavimo stadijoje.

Specialistas taip pat pamini tokius reikalavimus pasyviam namui, kaip mažas atitvarų šilumos laidumo koeficientas, padidintų šilumos srautų atitvaruose (šiluminių tiltelių) eliminavimas ar sandarumas. Ypatingai svarbu gyvenamuosius kambarius orientuoti į pietų, o laiptinę, vonios kambarius, drabužines, virtuvę – į šiaurinę pusę.

Projektuojant langus, derėtų prisiminti seniai žinomas tiesas: teisingai ir kokybiškai pietų pusėje įrengti langai saulėtomis žiemos dienomis tampa šilumos energijos šaltiniu. Svarbu nepamiršti iš lauko pusės numatyti aktyvias ar pasyvias priemones langams suteikti pavėsį vasaros metu.

„Labai svarbus bendras projekto ir namo inžinerinių sistemų suderinamumas. Renkantis namo konstrukcijos medžiagas, svarbu įvertinti koks šilumos kiekis gali būti suakumuliuotas įvairiose namo konstrukcijose, per kiek laiko jis atiduodamas, kaip greitai į pasikeitusias saulės apšvietos sąlygas geba reaguoti priverstinio vėdinimo sistema ir kaip užtikrinama oro kokybė patalpose“, – teigia Kauno technologijos universiteto doktorantas.

Studentas suprojektavo penkiakampį namą

Nors suprojektuoti pasyvų namą – nelengva užduotis net ir patyrusiems specialistams, šviežiomis mintimis ir originaliomis idėjoms ekspertus maloniai nustebino modulį „Individuali statyba“ pasirinkusių studentų idėjos ir brėžiniai.

Praktinius studentų semestro darbus vertinusius ekspertus – KTU SAF dekaną Žymantą Rudžionį, jo asistentą P. Grigaliūną bei bendrovės „Descon“ vadovą Mindaugą Dagį – sužavėjo tai, jog būsimieji specialistai savo darbuose nesistengė tik atitikti formalius projekto reikalavimus, bet ir parengė įdomius architektūrinius sprendimus.

„Studentai nevengė sudėtingų architektūrinių formų. Galėčiau paminėti ypatingai efektyvius Statybos inžineriją studijuojančio Manto Zalieskos pasyvaus namo projekto sprendimus. Penkiakampis dviejų aukštų namas suprojektuotas šlaite, didžiąją dalį pirmojo aukšto įrengiant grunte, kur suprojektuotos pagalbinės patalpos, o pietinėje pusėje suprojektuoti dideli vitrininiai langai, už kurių erdvios gyvenamosios patalpos“, – apie geriausią semestrinį darbą pasakojo P. Grigaliūnas.

Dėstytojas atkreipė dėmesį ir į architektūrą KTU studijuojančių Lauryno Bublio, Ingos Siderevičiūtės, Andriaus Zutkio bei Aurimo Valujavičiaus projektus, kurie pasižymi stipriu ir efektyviu architektūriniu sprendimu bei projektų vizualizacijų kokybe.

Modulis „Individuali statyba“ taip pat dėstomas tarptautinių studijų studentams, kurių darbai išsiskyrė plačiu požiūriu į atsinaujinančių energijos šaltinių ar lietaus vandens panaudojimą. Pasak pašnekovo, studentui Haoda Wen netgi pavyko šiuolaikinio pasyvaus namo standartus įkomponuoti į tradicines Kinijos architektūros formas.

Taupus šildymas – patraukli investicija

 P. Grigaliūnas pastebi, kad pasyvių namų sparčiai daugėja, nors įstatymiškai jie dar neturi būti projektuojami pagal aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus.

„Lietuvoje energijos taupymo pastatų šildymui problema yra gerai žinoma ir individualius namus besistatantys žmonės noriai investuoja į naujų ar esamų pastatų energiją tausojančias technologijas ir šiltinimo medžiagas. Tačiau pasyvaus namo filosofija ir reglamentavimas atneš į šią rinką daugiau bendros tvarkos.

Ilgainiui pastatuose taps įprasta skaičiuoti ne tik šiltinamojo sluoksnio storį, bet į pastato naudingumą žvelgti kompleksiškai, įvertinant bendrą sunaudojamos ir sugeneruojamos energijos kiekį, energijos šaltinių draugiškumą aplinkai ir kitus aspektus“, – teigia specialistas.

Pasak P. Grigaliūno, šiuo atveju svarbūs tampa net ir įprasti žmonių įpročiai, gyvenimo būdas bei statybos darbus atliekančių specialistų patirtis. Efektyvaus, visapusiškai apgalvoto bei kokybiškai pastatyto pasyvaus namo šildymui pakanka jame nuolat gyvenančių kelių žmonių, gaminamo maisto, įprastai naudojamų elektros prietaisų išskiriamos šilumos.

Į projektavimą pažvelgia kūrybiškai

Su prof. Ž. Rudžioniu Statybos inžinerijos ir Architektūros studentams rudens semestre dėstęs doktorantas pripažįsta, kad, norint skatinti pasyvaus namo kultūrą, tą būtina daryti jau nuo pirmųjų kursų universitete.

„Kartu su dekanu ruošdamiesi moduliui „Individuali statyba“, kurį laisvai gali pasirinkti trečiakursiai, nusprendėme, kad studentams būtina atsižvelgti į šių dienų aktualijas ir jau nuo pirmųjų savo projektų atkreipti dėmesį į statinių energetinį efektyvumą“, – apie semestro užduotį pasakojo P. Grigaliūnas.

Pasak specialisto, pasyvaus namo projektavimas tai kompleksinis procesas, kurio metu studentai pasitikrina statybinės fizikos, statybinių medžiagų, statybos reglamentavimo, projektavimo programų žinias, bei gauna galimybę į pastato kūrimo procesą pažvelgti kūrybiškai ir įvairiapusiškai.

„Iš dalies galėtume teigti, kad pasyvaus namo filosofija šiek tiek varžo architektūrinę laisvę, tačiau iš kitos pusės, statybos inžinierių ir architektų iššūkis yra maksimaliai apgalvoti erdvių funkcijas, parinkti tinkamas medžiagas ir konstrukcijas, sukurti pastato fizinį ryšį su aplinka bei apgalvoti pastato gyvavimo ciklą, įvertinant įvairius pastato eksploatacijos režimus, esant maksimaliems šalčiams ir karščiams bei pritaikyti jį prie maksimalių aplinkos pokyčių.

Pasyvaus namo projektavimas leidžia gana interaktyviai pažvelgti į ryšį tarp pastato architektūrinių ir inžinerinių sprendimų bei pajausti, kaip pastato architektūra įtakoja inžineriją ir atvirkščiai“, – pasyvaus namo projektavimo ypatumus pabrėžė KTU doktorantas P. Grigaliūnas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(18)
(2)
(16)

Komentarai (9)