Baisiais keliais šiurpinę lenkai apie Lietuvą kalba dar blogiau  (4)

Lietuvos kelių būklė keičiasi, tačiau ne į gerąją pusę. Jei anksčiau siaubo istorijas apie pavojus Lenkijos keliuose pasakodavome mes, tai pastaraisiais metais jau kaimyninės šalies vairuotojams nerimą kelia mintis, kad teks įveikti lietuvišką „Via Baltica“ atkarpą.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovą Rimvydą Gradauską liūdina faktas, kad ši magistralė jau ir užsieniečiams yra žinoma, kaip „mirties kelias“. Anot jo, tai yra labai negražus epitetas, kurį reikia kuo greičiau panaikinti.

Lenkija nesustojo

Matydami, kaip tvarkosi jų kolegos Lenkijoje, lietuvių kelininkai neslepia pavydo. O rodos, visai neseniai situacija buvo priešinga.

„Prieš 10 metų atvažiuodami į Lietuvą jie pavydėdavo mums, tačiau viskas apsivertė. Dabar jau mes su apmaudu žvelgiame į tuos darbus, kuriuos jie nuveikė per pastarąjį dešimtmetį“, – situaciją nupasakojo R.Gradauskas.

Lietuviai kurį laiką guodėsi manydami, kad lenkai taip gerai tvarkosi tik norėdami pasirodyti prieš 2012 m. Europos futbolo čempionatą. O jam praėjus kelių tiesimas baigsis.

„Tačiau jie labai sparčiai dirba ir toliau. Suprato, kokią naudą ekonomikai duoda keliai ir tai, ką jie šiuo metu daro vystydami kelių tinklą. Mums taip pat reikėtų tam skirti daugiau lėšų – investuojant į kelius ekonomika gerėtų“, – komentavo asociacijos vadovas.

Sugadinama daugiau, nei sutaisoma

Šiuo metu kelininkų išgyvenamą laikotarpį jis vadina „pilkąja zona“. Pašnekovo teigimu, finansavimas nepakankamas, o turimų lėšų netgi nepakanka kelius atstatyti tiek, kiek per metus jie yra sugadinami.

Todėl jų būklė kasmet blogėja. Anot R.Gradausko, situaciją privalu kardinaliai keisti, tačiau tam reikia papildomų finansinių resursų.

Asociacijos vadovas priminė, kad kelias nėra statinys, kuris be priežiūros galėtų tarnauti šimtus metų.

„Juolab, kad ir sunkiojo transporto srautai auga. Mes tapome tranzitine valstybe, todėl transporto sektorius nemažai įneša į bendrojo vidaus produkto kūrimą“, – kalbėjo R.Gradauskas pridurdamas, kad šie faktai įpareigoja valstybę skirti daugiau dėmesio kelių tinklui.

Anot pašnekovo, užsidarant mokykloms reikia geresnio privažiavimo prie likusių mokymo įstaigų. Automobilių skaičius auga, o kelių poreikis didėja, tačiau jų tinklas prižiūrimas nepakankamai.

„Metai iš metų dalį kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų atiduodame bendroms valstybės reikmėms. Suprantame, kad problemų yra ir kitose šakose, kad sunkmetis, tačiau reikia ir mus suprasti“, – vylėsi jis.

Praeityje buvo visko

Visgi pašnekovas pasidžiaugė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija mini 25 metų sukaktį. Jau pirmaisiais šalies nepriklausomybės metais įkurta institucija, pašnekovo teigimu, visiškai pasiteisino.

Vienu iš kelių direkcijos vadovų buvęs ir per visą savo karjerą nuo kelininkų nenutolęs R.Gradauskas pasakojo, kad per tą laiką buvo ir labai sunkių periodų.

Jis prisimena, kad 1991-1992 m. kelininkams likęs itin kuklus finansavimas. Teko sukti galvas, iš kur gauti lėšų kelių priežiūrai, o apie plėtrą ar vystymą negalėjo būti minčių. Tačiau buvo ir šviesių periodų.

„Kai buvo įsteigtas Kelių fondas ir nustatyti principai, iš ko jis susidaro ir kad gali būti naudojamas, kai pajudėjo darbai rekonstruojant ir vystant kelių ūkį, tai buvo labai šviesios akimirkos“, – prisiminė jis.

2008 m. pašnekovas įvardijo, kaip vienus iš geriausių šalies kelininkams. Tuomet gaunamų Europos Sąjungos lėšų, o ir kelių vystymo ir plėtros programai finansavimo netrūko.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Saulius Rinkevičius

(22)
(9)
(13)

Komentarai (4)