Operatyvioji atmintis: kas ir kada svarbiau žaidimų kompiuteriui - RAM kiekis ar sparta?  (14)

Operatyvios RAM atminties kiekis kompiuterinių žaidimų mėgėjams dažniausiai nėra toks svarbus kompiuterio sudedamasis komponentas kaip, pavyzdžiui, spartesnis centrinis procesorius ar vaizdo plokštė. Kompiuteriniam žaidimui maksimaliai yra reikalinga tik tam tikra, dažniausiai iš anksto žinoma RAM atminties dalis. O bet koks liekantis RAM perteklius gali būti traktuojamas tik kaip papildomas atminties rezervas, bet tikrai ne kaip didesnis kompiuterinės sistemos našumo rodiklis.

Didesnio našumo kompiuteryje integruota vaizdo plokštė bus naudinga tuo, kad leis pasirinkti aukštesnius grafikos nustatymus. Spartesnis procesorius taip pat niekada nepakenks, kadangi, pavyzdžiui, žaidžiant realaus laiko strateginį žaidimą „Civilization V“, CPU tenka atlikti labai daug įvairių nepriklausomų skaičiavimų, kurie yra visiškai nesusiję su grafinio turinio atvaizdavimu monitoriaus ekrane. Geresnį kompiuterinės sistemos našumą taip pat visada pavyks pasiekti ir tada, jeigu vietoje HDD tipo disko kompiuteryje bus nuspręsta naudoti SSD tipo diską.

Tačiau su operatyviąją RAM atmintimi yra kiek kitaip. Reikia pripažinti, jog pavyzdžiui, DDR4 tipo atmintis techniškai tikrai yra šiek tiek spartesnė nei DDR3 tipo atmintis (išsamiau straipsnyje „Operatyvioji atmintis: eksperimentinis to paties dažnio „DDR 3“ ir DDR 4“ palyginimas – kaip keičiasi faktinė kompiuterio sparta“), tačiau kompiuterinių žaidimų atveju tie skirtumai praktiškai yra mažai reikšmingi. Kitaip sakant, šiuo atveju labiau reikia jaudintis kiek RAM atminties turi kompiuteris, bet ne koks yra šios atminties greitis.

Vienareikšmiškai teisingo ir bendro atsakymo, kiek RAM atminties būtina turėti kompiuteryje tikrai nėra. Tai labai priklauso ne tik nuo individualių kompiuterinės sistemos naudotojo poreikių, bet ir nuo programinės įrangos darbo specifikos, o kompiuterinių žaidimų atveju dažniausiai ir nuo jų išleidimo metų.

Kaip jau rašėme bendrose rekomendacijose dėl RAM kiekio, kompiuterio savininkui, kuris dažniausiai naršo internete ar naudoja tik standartinės paskirties programinę įrangą, šiuo metu tikrai privaloma turėti bent jau 4 GB RAM atminties. Tačiau jeigu kompiuterinė sistema naudojama itin sudėtingos struktūros duomenų bazėms saugoti ar nuolatos aptarnauja didelį kiek virtualių mašinų VM, tuomet efektyviam darbo našumui užtikrinti gali nepakakti net ir 32 GB RAM atminties.

Šiuo metu populiariausios rinkoje parduodamos žaidimų konsolės „PlayStation 4“ ir „Xbox One“ turi po 8 GB RAM. Kompiuterinių žaidimų atveju tendencijos išlieka labai panašios. Dauguma 2016 metų pradžioje kaip ir 2015 metais išleistų kompiuterinių žaidimų techniniuose reikalavimuose nurodo rekomenduojamą 6 GB arba 8 GB operatyvios RAM atminties dydį.

Tačiau kiek RAM kompiuteryje pravartu turėti žaidžiant kompiuterinius žaidimus taip pat labai priklauso ir nuo konkretaus žaidimo. Nors į žaidimų aprašymuose pateikiamus rekomenduojamus techninius kompiuterio reikalavimus atsižvelgti tikrai būtina, bet aklai jais pasitikėti tikrai nevertėtų. Galimas daiktas, kad šiek tiek daugiau RAM negu nurodo techninės rekomendacijos leis mėgautis sklandžiau veikiančiu žaidimu. Nepaisant to, čia svarbu suvokti, kad sklandesnis žaidimo veikimas šiuo atveju tikrai nesusijęs su geresne grafika. Detalesnes tekstūras atkurti pavyksta turint daugiau VRAM (angl. Video RAM) atminties, o tai jau yra specifinė vaizdo plokščių charakteristika.

Šiuo metu vidutiniškai kompiuteriniams žaidimas rekomenduojama turėti kompiuterį bent jau su 8 GB RAM atmintine. Taigi šiuo metu kompiuterinių žaidimų mėgėjams dažniausiai dar gali pavykti išsisukti su mažiau RAM, tačiau rinkoje periodiškai jau yra pristatomi žaidimai, kurie gali pareikalauti 12 GB (pvz., „Batman: Arkham Knight“) ar netgi 16 GB (pvz., „Quantum Break“) dydžio RAM atminties.

Tokios tendencijos aiškiai nurodo, kad kompiuterinių žaidimų mėgėjui, kuris nuolatos trokšta išbandyti pačius naujausius žaidimus, turėti kompiuterį su 16 GB RAM atmintimi jau tikrai pravartu. Vis dėlto toks RAM kiekis dar tikrai negreitai taps rinkos standartu. Taigi visiems tiems, kurie naujus žaidimus yra linkę tik išbandyti, bet vėliau vėl grįžta prie savo senų ir pamėgtų žaidimų, skubėti praplėsti RAM atmintį nevertėtų.

Vis dėlto svarbu suprasti ir tai, kad 8 GB RAM atminties kompiuterinių žaidimų mėgėjui pakaks tik tuo atveju, jeigu jo kompiuteris taip pat turės išorinę „Nvidia“ arba „AMD“ vaizdo plokštę. Senesnius žaidimus vidutiniais grafikos nustatymais šiuo metu jau galima žaisti ir su „Intel“ centriniame procesoriuje integruota vaizdo apdorojimo posisteme, tačiau reikia prisiminti, kad CPU integruota vaizdo plokštė neturi dedikuotos VRAM atminties – ji integruojama tik išorinėse vaizdo plokštėse.

Centriniame procesoriuje integruota vaizdo apdorojimo posistemė grafinėms tekstūroms atkurti ir saugoti iš anksto rezervuojasi numatytą įprastos operatyvinės RAM atminties dalį. Štai šituo atveju, kuomet naudojama integruota vaizdo plokštė, tampa labai svarbu  ne tik RAM dydis, bet ir sparta, kadangi šiuo atveju papildomai tenka vykdyti įvairius vaizdo grafikos apdorojimo procesus.

Tai kiek reikės RAM atminties turint integruotą vaizdo plokštę? Priklauso nuo to, kiek RAM atminties rezervuoja integruota vaizdo posistemė. Pavyzdžiui, „Intel“ CPU integruota vaizdo plokštė, pasak pačios kompanijos, maksimaliai gali rezervuotis net iki 1,8 GB RAM atminties.

Taigi, pavyzdžiui, turint kompiuterį su 8 GB RAM atminti ir nenaudojant išorinės vaizdo plokštės, integruota vaizdo plokštė galėtų pasiimti savo reikmėms 1.8GB atminties, o kitoms užduotims vykdyti RAM atmintyje beliktų tik apie 6 GB laisvos vietos.

Tačiau jeigu esate tikras žaidimų mėgėjas, tokia integruota vaizdo plokštė jums tikrai nebus tinkama, kadangi aukščiausios klasės kompiuteriniai žaidimai tiesiog išvis nepalaiko centriniame procesoriuje integruotų vaizdo plokščių.

Aut. teisės: MTPC
MTPC

(31)
(9)
(22)

Komentarai (14)