Žiauri Rusijos realybė: vienas feisbuko „patinka“ – ir tu jau belangėje  ()

Minėtojo straipsnio autorius – prieštaringai vertinamas tinklaraštininkas, šiuo metu esantis kalėjime. Jis ragino prieš Rusiją imtis karinių veiksmų.

„Jis visada domėjosi politika, skaitė naujienas, dalijosi informacija socialiniuose tinkluose, bet taip elgėsi dėl savęs ir sau. Tarsi būtų kolekcionavęs laikraščių iškarpas. Jo paskyra nebuvo populiari – turėjo tik 12 draugų. Jis niekada nenorėjo nieko priversti nieko daryti“, – pasakoja jo žmona.

Vos pateikus naujus kaltinimus, dienos šviesą išvydo ir itin neigiamas reportažas, kurį parengė vietos televizijos kanalas „Tverskoj Prospekt“. Reportaže buvo rodomas anonimu panoręs išlikti tinklaraštininkas, besiskundžiantis socialinės žiniasklaidos naudotojais, kurie nesibodi reikšti savo paramos Ukrainos pajėgoms ir „yra pasirengę prisidėti prie valdžios perversmo Rusijoje ir žudyti žmones, kaip kad elgiasi fašistai“.

Televizijos reportaže taip pat tvirtinama, kad būtent šio neįvardyto tinklaraštininko skundas ir paskatino patraukti baudžiamojon atsakomybėn elektriką. Gegužės 6 dieną S. Bubejevas buvo pripažintas kaltu, jam skirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, tą patį mėnesį Astrachanės miesto teismas dvejiems metams kalėjimo nuteisė vyrą, kuris savo paskyroje socialinėje žiniasklaidoje ragino ukrainiečius kovoti „su okupacinėmis V. Putino pajėgomis“.

Gruodį Sibire penkeriems metų kalėjimo nuteistas vietos gyventojas, kuris savo vaizdo pranešimais socialinėje žiniasklaidoje „kurstė neapykantą“ prieš Rytų Ukrainos gyventojus. Spalį Rusijos teismas dvejiems metams į už grotų pasiuntė vietos politikos aktyvistą – tokios bausmės jis nusipelnė suorganizavęs nesankcionuotą piketą, socialinėje žiniasklaidoje reikštą kritiką Rusijos prezidentui V. Putinui ir raginimą pietinėms Rusijos teritorijoms prisijungti prie Ukrainos.

Straipsniai, nuotraukos ir vaizdo įrašai, dėl kurių S. Bubejevas atsidūrė kalėjime, buvo patalpinti jo paskyroje socialiniame tinkle „VKontakte“ – populiariausioje Rusijoje socialinėje platformoje, kur sukurta per 270 mln. paskyrų.

„VKontakte“ įkūrėjas Pavelas Durovas socialinį tinklą pardavė ir iš Rusijos išvyko 2014 metais, argumentuodamas patiriamu spaudimu iš šalies saugumo žinybų atskleisti asmeninę informaciją vartotojų, siejamų su protesto judėjimu Ukrainoje. Dabar socialinį tinklą kontroliuoja su Kremliumi siejamo milijardieriaus Ališero Usmanovo žiniasklaidos holdingas.

„Sova“ grupės vadovas Aleksandras Verchovskis teigia, kad maždaug pusė tokių kaltinamųjų išvadų dėl neapykantos kurstymo internete yra susijusios su įrašais socialiniame tinkle „VKontakte“. Jis mano, kad taip gali būti dėl paprastos priežasties: šalies policijai lengviau rasti bendrą kalbą su socialinio tinklo, priklausančio šalies piliečiui, administracija, nei kreiptis į užsieniečius.

S. Bubejevo gynyba tvirtina, kad jo paskyros privatumo nustatymai lėmė, kad straipsnių nuorodos, kuriomis jis pasidalino, pasiekė tik jį ir 12 jo draugų. Advokatė S. Sidorkina sako neturinti paaiškinimo, kaip saugumo tarnybos suuodė apie skelbiamas nuorodas į straipsnius – esą tai galėjo būti įmanoma tik tuo atveju, jeigu pareigūnai būtų sužinoję jo prisijungimo prie paskyros duomenis.

„The Associated Press“ dėl komentaro kreipėsi į socialinį tinklą „VKontakte“, tačiau atsakymo nesulaukė. XXI amžiaus pradžioje Rusijoje nuvilnijo tikra rasistinių išpuolių prieš dirbti iš Vidurio Azijos atvykusius asmenis banga, tačiau nusikaltimų skaičius drastiškai sumenko po to, kai kalėjime dėl ekstremizmo atsidūrė kelios dešimtys neonacių.

Žmogaus teisių aktyvistai ir advokatai, kurie dirbo prie ekstremizmo bylų, teigia, kad su rasine ir etnine neapykanta susijusių žiaurių nusikaltimų skaičiaus sumažėjimas paskatino policiją ir tyrėjus imtis ir tų, kurių prasižengimai neturi nieko bendro su agresija ir smurtu – kitaip tariant, jiems reikia skaičių, demonstruojančių, kad kova su ekstremizmu vyksta.

Maskvoje veikiančio Ekonominių ir politinių reformų centro atstovai 23 puslapių ataskaitoje, skirtoje kovos su ekstremizmu įstatymui, teigia, kad daugiausia tokių nusikaltimų kaltinamosios išvados užtraukia baudas ar kelias paras belangėje. Pagrindinis tikslas – pareigūnams palanki statistika.

Įtampai kaimyninėje Ukrainoje ir toliau neslūgstant, vis daugiau Rusijos teismų už tikrą ar tariamą neapykantos kurstymą skiria laisvės atėmimo bausmes. Dauguma tokių kaltinamųjų išvadų tikrai susijusios su abejotinu turiniu, tačiau skiriamų bausmių griežtumas tikrai nėra adekvatus tikram ar tariamam visuomenei keliamam pavojui, teigia A. Verchovskis.

„Šios bylos pasirinktinės, nes žmonių, darančių tokius nekaltus dalykus, daugybė. Toks konkretaus kovos su ekstremizmu įstatymo taikymas iš tikrųjų radikalios veiklos problemų nesprendžia. Niekas nežino, kur nubrėžta ta raudona linija. Tarsi žaistumėme ruletę“, – teigia A. Verchovskis.

Aut. teisės: delfi.lt

1 | 2

(16)
(2)
(14)

Komentarai ()