Š. Korėja jau turi vandenilinę bombą: kokias paslaptis išduoda žemės drebėjimai ir kokia yra visų įvykių chronologija  (4)

Šiaurės Korėja atliko iki šiol stipriausią branduolinį bandymą – susprogdino vandenilio bombą. Kas vysta tokio bandymo metu, aiškina CNN.

Pirmas ženklas pasauliui apie Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus yra seisminis aktyvumas. Tai, kas yra panašu į žemės drebėjimą Korėjos pusiasalyje, užregistruoja viso pasaulio specialistai.

Branduoliniai sprogimai, kaip ir žemės drebėjimai, siunčia į žemę energijos bangas, sukurdami elastines bangas. Specialistai labai greitai nustato bangų kilmę.

Vykstant sprogimui, pirminės bangos yra stipresnės, o antrinės – silpnesnės. Vykstant žemės drebėjimui stebimas priešingas procesas: pirmosios bangos yra silpnesnės, o vėlesnės yra stipresnės.

Vykstant bandymams, apie juos liudija ir palydovinės nuotraukos. Šiaurės Korėją sekančios programos „38 North“ analitikai pasidalijo nuotraukomis, iš kurių matyti, kad bandymų zona buvo paruošta dar balandį.

Analitikai lygina nuotraukas, ieškodami, kas išduotų galimus bandymus. Juos rodo:

  • Iš tunelių yra išpumpuojamas vanduo, kad komunikacijų ir monitoringo įranga liktų sausa
  • Statybinės medžiagos, tokios kaip smėlis ir betonas
  • Keistos tekstūros medžiagos ant žemės, kurios gali liudyti apie nutiestus kabelius
  • Yongbyon branduolinių mokslinių tyrimų centre gali būti pastebėtos specialios transporto priemonės, kurios gali gabenti radioaktyvias medžiagas.
  • Likus kelioms dienoms iki bandymo, dažniausiai yra labai tylu. Tai gali reikšti, kad bandymų zona veikia kaip įprasta, tačiau taip pat liudyti, kad yra pasiruošta branduoliniam bandymui, ir Pchenjanas laukia galimybės jį pradėti. Bandymai dažniausiai atliekami tada, kai gali padaryti maksimalią politinę įtaką.

Žinoma, palydovinėmis nuotraukomis paremtos išvados gali būti labai spekuliatyvios.

„Šiaurės Korėja tikrai supranta, kad pasaulis ją stebi, ir todėl neabejotinai stengiasi manipuliuoti informacija“, – aiškina „38 North“.

O štai tada viskas aptemsta. Beveik neįmanoma gauti detalios, tikslios informacijos apie kiekvieną sprogimą. Priešingai nei raketų bandymai, branduoliniai sprogimai vyksta po žeme, taigi nedaug ką galima stebėti iš aplinkos. Kai raketa iššaunama į dangų, galima stebėti jos teritoriją.

Pchenjano paviešintos paleidimo nuotraukos rodo ugnies spalvą, raketos dydį, paleidimo platformą. Tai yra vertinga informacija. Tačiau branduolinių bandymų nuotraukomis Pchenjanas nesidalija.

Po penktojo branduolinio bandymo 2016 metais Šiaurės Korėja aiškino sėkmingai išbandžiusi branduolinę galvutę, kurią gali nešti raketa. 2016 metų kovą paviešintose nuotraukose matyti, kaip Kim Jon Unas analizuoja sumažintą branduolinį ginklą (bent jau taip teigė Šiaurės Korėja).

Kadangi analitikai neleidžiami stebėti bandymų, vienintelis būdas pagrįsti teiginį, kad Šiaurės Korėja turi branduolinę galvutę, yra ją panaudoti. Seisminis aktyvumas liudija, kad sprogimo būta.

Penktasis branduolinis bandymas turėjo 10 kilotonų sprogstamąją galią, taigi buvo kiek silpnesnis už „little boy“ – JAV ant Hirosimos numestą atominę bombą. Pirminiais duomenimis, šeštasis branduolis bandymas buvo 120 kilotonų, taigi 12 kartų galingesnis. Kilotona yra energijos kiekis, kuris atsipalaiduoja susprogdinus tūkstantį tonų trotilo (trinitrotolueno).

Nepriklausoma agentūra NORSAR pranešė, kad branduolinio bandymo sukeltas dirbtinis drebėjimas buvo daugiau nei 10 kartų didesnis nei tas, kurį sukėlė penktasis branduolinis bandymas, skelbia CNN. Pagal tai paskaičiuotas ir apytikslis užtaiso galingumas. 

Visa įvykių chronologija - nuo pat pradžios iki dabar

 „The Guardian“ pateikia chronologiją, kaip Šiaurės Korėja pamažu žengė link vandenilio bombos.

1986

Šiaurės Korėja pradėjo 5MW branduolinio reaktoriaus, kurį 7 metus statė padedama sovietų, operacijas Yongbyon branduolinių mokslinių tyrimų centre.

1993

Šiaurės Korėja pareiškė, kad pasitrauks iš branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, tačiau savo pasitraukimą atidėjo.

1994

Šiaurės Korėja ir JAV pasirašė susitarimą, pagal kurį Pchenjanas mainais už pagalbą statant du branduolinius reaktorius elektros gamybai turėjo uždaryti plutono pagrindu veikiantį Yongbyon branduolinį reaktorių.

2002

Sausio 29 diena. Tuometis JAV prezidentas George'as Bushas Šiaurės Korėją, Iraną ir Iraką pavadino „blogio šerdimi“.

Spalio 4 diena. Vašingtonas pranešė, kad Šiaurės Korėja JAV delegacijai pripažino vykdantį urano sodrinimo programą.

Lapkričio 21 diena. JAV vadovaujamas įmonių konsorciumas pareiškė, kad nutraukia dviejų reaktorių statybas.

2003

Sausio 11 diena. Šiaurės Korėja pasitraukė iš branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.

Rugpjūčio 27–29 diena. Šiaurės Korėja prisijungia prie pirmų šešių valstybių (Kinijos, Japonijos, Rusijos, Pietų Korėjos, Šiaurės Korėjos ir JAV) diskusijų apie branduolinį ginklą Pekine.

2005

Vasario 10 diena. Šiaurės Korėja pareiškė, kad turi branduolinių ginklų.

2006

Spalio 9 diena. Šiaurės Korėja įvykdė požeminį branduolinį bandymą.

2011

Gruodžio 19 diena. Šiaurės Korėjos žiniasklaida pranešė, kad šalies lyderis Kim Jong Ilas mirė prieš dvi dienas nuo širdies smūgio, būdamas 69 metų, ir paragino remti jo sūnų Kim Jong Uną.

Vasario 18 diena. Palydovinės nuotraukos parodė, kad Šiaurės Korėja pastatė paleidimo bokštą savo naujoje raketų bazėje Tongchang-ri.

2012

Balandžio 13 diena. Iš Tongchang-ri paleista raketa, po sprogimo ji nukrito į vandenyną, pranešė Pietų Korėja.

Gruodžio 12 diena. Šiaurės Korėja paleido ilgo nuotolio raketą, tarptautinė bendruomenė tai pavadino slaptu balistinės raketos bandymu.

2013

Vasario 12 diena. Šiaurės Korėja įvykdė trečią, tuo metu didžiausią branduolinį bandymą, ir taip prisišaukė Jungtinių Tautų sankcijas, sukėlė karinę įtampą Korėjos pusiasalyje.

Gruodžio 13 diena. Šiaurės Korėja pranešė apie Kim Jong Uno dėdės ir politinio vedlio egzekuciją. Tai parodė vidinius režimo nesutarimus.

2015

Gegužė. Šiaurės Korėja pranešė, kad sėkmingai išbandė balistinę raketą, kurią paleido povandeninis laivas.

Gruodžio 3 diena. Palydovinės nuotraukos parodė, kad Šiaurės Korėja savo pagrindinėje branduolinių bandymų bazėje Punggye-ri pradėjo kasti naują tunelį.

Gruodžio 11 diena. Valstybės žiniasklaida citavo KIm Jong Uną, kuris tikino, kad Šiaurės Korėja išvystė vandenilio bombą. Tačiau Vašingtonas tuomet suabejojo tokiais teiginiais.

2016

Sausio 6 diena. Šiaurės Korėja pareiškė, kad denotavo vandenilio bombą.

Rugsėjo 9 diena. Įtariama, kad šalies šiaurės rytuose įvykdytas penktasis branduolinis bandymas.

2017

Sausio 2 diena. Kim Jong Unas sakė, kad Šiaurės Korėja išbandys raketą, galinčią pasiekti JAV.

Gegužės 15 diena. Šiaurės Korėja pareiškė, kad jų bandyta raketa gali nešti branduolinę galvutę.

Gegužės 29 diena. Šiaurės Korėja paleido raketą į Japonijos vandenis.

Liepos 1 diena. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, kad su Šiaurės Korėja „kantrybė baigėsi“.

Liepos 5 diena. Šiaurės Korėja pareiškė sėkmingai išbandžiusi tarpžemyninę balistinę raketą.

Liepos 29 diena. Ekspertai pareiškė, kad Šiaurės Korėjos raketos gali pasiekti Niujorką. Rugpjūčio 7 diena. Šiaurės Korėja pareiškė atkeršysianti JAV už sankcijas. Rugpjūčio 9 diena. D.Trumpas pagrasino Šiaurės Korėjai „ugnimi ir įtūžiu“. Rugpjūčio 29 diena. Šiaurės Korėjos paleista raketa skrido virš Japonijos.

Rugsėjo 3 diena. Po žemės drebėjimo Šiaurės Korėja prisipažino, kad išbandė vandenilio bombą.




Aut. teisės: 15min.lt

(8)
(0)
(8)

Komentarai (4)