Ar reikia bijoti visureigių su „automatais“? Naujos technologijos ir „Nissan“ patirtis  ()

Žodžių junginys „dyzelis automatas“ ilgą laiką Lietuvos automobilių rinkoje buvo bene stipriausias užkeikimas, padėdavęs parduoti bet kokį ratuotą nesusipratimą. Tačiau ar toks agregatų derinys laikytinas optimaliu visureigių pasaulyje?

Neoficialiais duomenimis maždaug du trečdaliai, ar netgi šiek tiek daugiau, Lietuvos keliais zujančių automobilių turi mechanines transmisijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tai netiesiogiai patvirtina draudikų statistika, jog net 8 iš 10 avarijų mūsų šalyje sukelia automobilius su tokiomis pavarų dėžėmis vairuojantys asmenys.

Šiek tiek nukrypstant nuo nagrinėjamos temos, galima daryti prielaidą, kad šis mechanizmas turi realios įtakos avaringumui: automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis vairuotojai yra mažiau rizikingi klientai, nes turi galimybę visą dėmesį skirti eismui, keliui, aplinkai, nereikia atidžiau stebėti šalia važiuojančias transporto priemones sistemų darbo (nepriklausomai nuo vairuotojo profesionalumo ir nuovokos, variklis visuomet dirba optimaliu režimu, todėl jam rečiau prisireikia remonto) visiškai nesukdami galvos.

Kadangi bekelė yra kaip tik ta vieta, kur dėmesio koncentracija, pastabumas ir reakcija yra tiesiogiai susiję su įveikiamų ruožų sudėtingumu be pašalinės pagalbos, vadinti transmisijos „smulkmena“ neapsiverčia liežuvis.

T. y. geri „automatai“ ir čia yra puikūs pagalbininkai.

Nepaisant to, maždaug trys ketvirtadaliai vyrų pirmenybę teikia mechanikai.

Toks spendimas paprastai grindžiamas logika, esą mechaninė pavarų dėžė atriša rankas norint važiuoti sportišku stiliumi, sugedus ar nusėdus akumuliatoriui galima išsigelbėti iš bėdos naudojant trosą ar standžią vilktį.

Be to, mechaninė transmisija leidžia vilkti įvairaus kalibro priekabas, vežti sunkesnius krovinius, o prireikus ją remontuoti tradiciškai išsisukama mažesnėmis išlaidomis.

Ir atvirkščiai – mašinų su automatinėmis pavarų dėžėmis priežiūra kaprizingesnė (būtina reguliariai tikrinti transmisijos alyvos lygį ir kondiciją; jei trūks bent 100-200 gramų alyvos, frikcionai pradės buksuoti ir mechanizmas gali „sudegti“), jų negalima užvesti stumiant ar buksyruojant.

Vilkti leidžiama tik nedidelį atstumą ir tik mažu greičiu, nes neveikiant varikliui neveikia ir automobilio automatinės transmisijos sutepimo sistema.

Tačiau bekelės žinovai tikina, kad nors „automatai“ turi šiokių tokių trūkumų, baimintis buksavimo klampynėje ar slydimo nėra pagrindo.

Staigus sūkių padidinimas visureigiui su automatine pavarų dėže kenksmingas tik įsijungus prastą „D“ režimą, o inžinieriai jau senokai sugalvojo efektyvius šios problemos sprendimus.

Tereikia pasirinkti rankinį pavarų valdymą ar įsijungti „L“ („pažemintų“ pavarų) režimą, kuris neleidžia perjungti aukštesnės nei 2-oji ar 3-oji pavaros.

Tuomet stringantis automobilis iš esmės elgsis taip pat, kaip ir su mechanine transmisija.

Pavyzdžiui, „Nissan Navara“ žemų sūkių diapazono funkcija „4LO“ suteikia didesnį sukimo momentą į ratus, todėl sudėtingoms bekelės sąlygoms įdiegta ir mechaninio diferencialo blokavimo sistema.

Siekiant sustiprinti technologijų teikiamą naudą, „Navara“ modeliai standartiškai komplektuojami su pagalbine važiavimo nuokalne sistema (HDC).

Aktyvuojama paspaudus mygtuką centrinėje konsolėje, sistema naudoja jutiklių tinklą, kurie aptinka ratų praslydimą ir sukibimą – automatiškai palaikydama greitį ir stabdymą ir taip padėdama automobiliui tolydžiai nusileisti nuo nuokalnės.

Vairuotojai gali padidinti greitį nuokalnėje švelniai paspausdami akceleratoriaus pedalą.

Pagalbinė važiavimo įkalne sistema (HSA) yra dar viena pripažinta funkcija, kurią „Nissan“ pirma pritaikė savo krosoveriuose.

Ji leidžia mechaninės transmisijos mylėtojams pasinaudoti automatinės transmisijos teikiamu privalumu pajudant iš vietos įkalnėse.

Pagalbinė važiavimo įkalne sistema laiko paspaustus stabdžius, kad automobilis neriedėtų atgal, anaiptol, funkcija automatiškai išsijungia po 2–3 sekundžių.

Be to, technikos ekspertai primygtinai ragina sudėtinguose kelio ruožuose neišjungti traukos valdymo sistemos, nes taip išauga rizika ne tik klimpti dar giliau, bet ir sulaužyti pusašius.

Ignoruoti elektroninius pagalbininkus bei perjungti transmisiją į „D“ režimą patariama tik sugrįžus į sąlyginai paprastas važiavimo sąlygas.

Vis dėlto, nesvarbu kokia transmisija sumontuota, pagrindinis visureigio pravažumo garantas yra vairuotojas, kuris pirmiausiai įvertins kelio dangą ir sąlygas ir tik tada bandys įveikti sudėtingą kelio ruožą.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(2)
(13)
(-11)

Komentarai ()