„Lietuvos geležinkeliai“ ruošiasi ketvirtai pramonės revoliucijai: įdarbins pusšimtį programuotojų ir žada įspūdingą rezultatą  ()

Ketvirtoji pramonės revoliucija, arba „Industry 4.0“, pakeis įvairių industrijų veidą. Viena sudėtinių jos dalių – didžiuliai kaupiami duomenų kiekiai, vadinami „Big data“. Pavyzdžiui, pervežimų traukiniais sektoriuje duomenų kiekiai yra išties milžiniški. Viena yra juos surinkti, o visai kas kita – juos analizuoti ir iš jų sukurti vertę organizacijai.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ LG.Digital Inovacijų laboratorijos vadovas Paulius Valiulis teigia, kad tai yra didžiulis iššūkis visose šalyse. Tai tokia nauja sritis, kad gerosios praktikos pavyzdžiai paprasčiausiai neegzistuoja, tad viską reikia kurti patiems.

Apie tai, kokie transporto sektoriaus iššūkiai laukia sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, bus kalbama Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ gegužės 16-18 dienomis vyksiančioje konferencijoje „Transbaltica“.

Planuoja IoT centrą

„Technologijų srityje geležinkelių infrastruktūra nėra daug pažengusi – visa industrija tobulėja panašiu tempu. Tačiau jau artėjančiame dešimtmetyje tikimasi inovacijų proveržio. Kartu „Rail Baltica“ projektu būsime dar didesnė Europos geležinkelių dalimi, o būtent šiame regione geležinkelių industrija yra labiausiai technologiškai išsivysčiusi“, – pasakojimą pradeda P. Valiulis.

Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja kurti „daiktų interneto“ (ang. Internet of Thing, IoT) centrą – jau dabar ieško pusšimčio programuotojų, kurie prisidėtų ne smulkaus krumpliaračio pavidalu dideliame projekte, bet dalyvautų visos sistemos kūrime praktiškai nuo nulio.

Įmonė turi galimybę surinkti didelius duomenų kiekius apie keleivių įpročius, maršrutų užimtumą, netgi nuskenuoti pačius bėgius ir vertinti jų būklę nuotoliniu būdu.

„Didieji duomenys ir jų tinkamas apdorojimas atveria naujų ir plačių galimybių. Ne veltui sakoma, kad didieji duomenys yra naujoji nafta. Pavyzdžui, Singapūro geležinkelių įmonė visą infrastruktūrą nuskenavo pasitelkusi lazerių technologiją ir patalpino į elektroninę erdvę. Jie žino, kur yra kiekvienas stulpelis, kiekvienas varžtas. Tačiau ypač svarbu ne informacijos surinkimas savaime, o gebėjimas ją panaudoti taip, kad ji kurtų vertę organizacijai – pavyzdžiui, padidintų jos veiklos efektyvumą, leistų sukurti patogesnes paslaugas klientams. Mes matome tokį potencialą ir tai yra mūsų siekiamybė“, – pasakoja Inovacijų laboratorijos vadovas.

Technologijos padeda taupyti energiją

Pasak P. Valiulio, pažangios technologijos taip pat padeda siekti didesnio energetinio efektyvumo.

„Robotizuotu režimu valdomas traukinys įsibegėja ir stabdo palaipsniui, numato daugiau žingsnių į priekį, prisilaiko tikslesnio grafiko laike ir beveik niekada nevėluoja – taip tausojama energija, mažiau dėvisi brangios lokomotyvo detalės. Visa robotizacija yra susijusi su energetiniu efektyvumu ir kilovatvalandžių taupymu“, – aiškina „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Siekiant energetinio efektyvumo, gali būti automatizuojama ir daugiau funkcijų – pavyzdžiui, pastatuose, šviesos įjungimas įvairiose vietose ir išjungimas nesant darbuotojams. „Lietuvos geležinkeliams“ toks funkcionalumas yra aktualus, nes įmonei priklauso daugybė pastatų. Tokiu būdu įmonė ne tik pasiekia finansinių sutaupymų dėl mažesnių išlaidų energijai, bet ir prisideda prie gamtos tausojimo.

Kibernetinis saugumas – prioritetas

Kuo daugiau sistemų gali būti valdoma nuotoliniu būdu, tuo daugiau reikia investuoti į kibernetinį jų saugumą. Tai nereiškia, kad pačiame traukinyje nebereikia apsaugos, tačiau ne mažiau investuoti būtina ir į kibernetinio saugumo sistemas.

Įmonės saugumą didina ne tik tobulindama sistemas, bet ir imituodamos ekstremalias situacijas – pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai neseniai dalyvavo bandymuose su Muitinės departamentu, Krašto apsaugos ministerija, Bendruoju pagalbos centru ir kitomis už valstybės saugumą atsakingomis institucijomis. Buvo imituojama kritinė situacija, kai užgrobtas traukinys bei užminuotas tiltas.

P. Valiulis užsiminė, kad vienas iš planuojamų projektų yra savavaldis traukinys, kuris galėtų kursuoti, pavyzdžiui, tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrinės traukinių stoties arba tarp Vilniaus ir Kauno.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(18)
(8)
(10)

Komentarai ()