Rūkas ir kitos sudėtingos metereologinės sąlygos ateityje nebetrikdys aerodromų darbo?  (2)

Skrendant lėktuvu niekada negali būti tikras, jog net ir sėkmingai pasiekus norimą miestą, pasiseks jame nusileisti. Jeigu miestą gaubia tirštas rūkas, siaučia pūga ar vyksta kitokie gamtos reiškiniai, labai mažinantys matomumą, tokiu atveju aerodromas tiesiog atsisako priimti lėktuvus, motyvuodamas tuo, jog negali garantuoti saugaus nusileidimo. Lėktuvui tenka skirsti kitur. Esminė problema tame, jog nusileidimo valdymas iki šiol buvo atliekamas vizualiai stebinti artėjantį lėktuvą. Tačiau jau pristatyta sistema, galėsianti vizualų stebėjimą pakeisti į ne tokį jautrų matomumo svyravimams.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kalba eina apie Vokietijos Saarlandes universiteto (Universität des Saarlandes) mokslininkų sukurtą magnetinį jutiklį, gebantį atskirti ir sekti lėktuvus esant net pačioms blogiausioms meteorologinėms sąlygoms. Ši sistema sukurta Ismael projekto rėmuose. Ismael projektą remia Europos Sąjunga – jis skirtas būtent tokios sistemos sukūrimui, kuri palengvintų aerodromų valdymo punkto darbą.

Ir štai vokiečiai mokslininkai Haibin Gao ir Uwe Hartmann kartu su savo kolegomis žengė didelį žingsnį link pirmojo praktiškai komercinio jutiklio varianto, padėsiančio dispečeriams ir pilotams nustatyti tikslią lėktuvo padėti atžvilgiu nusileidimo takų net ir esant labai prastam matomumui.

Tokios pagalbinės sistemos idėja remiasi nedidelių Žemės magnetinio lauko fliuktuacijų teorija, kuri nusako kaip kiekvieno lėktuvo metalinis korpusas gali iškreipti Žemės magnetinio lauko linijas. Štai šiuos magnetinio lauko netolygumus ir fiksuoja ant žemės išdėstyti naujieji jutikliai.

Jų privalumas ne tik tas, jog blogomis sąlygomis tampa antromis dispečerio akimis, bet ir tai, jog jie yra labai kompaktiški ir mobilūs – tad juos labai nesunku perstatinėti norimose vietose.

Jutiklių gamyba nėra brangi, o eksploatacijai reikia nedidelio energijos kiekio. Be to, davikliai neskleidžia jokio papildomo spinduliavimo, tad visiškai neįtakoja kitos aerodromo įrangos darbo.

Jutikliai jau ištestuoti dviejuose Vokietijos aerodromuose ir viename Graikijos. Rezultatai pakankamai neblogi – sistema nesklystamai atpažino visus lėktuvų modelius ir nustatė jų padėtį su 7.5 metrų paklaida 75% atvejų. Pagal projektuotojų komentarą, tokie rodikliai atitinka dabartinių oro transporto sekimo sistemų parametrus.

Graikijoje testavimui pasirinktas Salonikų aerouostas, kuris dėl didelio rūkos kartais būna uždarytas. Aerouosto dispečeriai nemato per du kilometrus artėjančių lėktuvų – o toks atstumas kaitomas minimaliu, kuomet reikia pradėti sekti lėktuvo judėjimą. Tačiau mokslininkų sukurta sistema šią problemą eliminavo.

Sistemai „stebėti“ lėktuvus netrukdo nei meteorologinės sąlygos, nei pastatų sienos. Tiesa, kol kas neaišku, kaip ši sistema reaguos į nemetalinio korpuso lėktuvus, kad ir Boeing 787 Dreamliner, kurio didžioji korpuso dalis pagaminta iš anglies pluošto.

Pasirodo, jog sistemos Ismael (trumpinys šifruojasi taip: Intelligent Surveillance and Management functions for Airfield applications based on Low cost magnetic field detectors) galima pritaikyti ir kitose sferose. Pavyzdžiui automobilių srautų judėjimui aerodromo teritorijoje tirti. Panašiai kaip lietuviškuose Akropoliuose jutikliai nurodo laisvas stovėjimo vietas, taip ir šie magnetiniai jutikliai galės pranešti vairuotojams ne tik apie laisvas stovėjimo erdves, bet ir laisviausius judėjimo kanalus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)