Jau po pusmečio keliaudami po EU, mobiliojo ryšio mokestį mokėsime tomis pačiomis kainomis kaip savo šalyje, tačiau yra vienas „bet"  (4)

Praeitos savaitės viduryje Europos Parlamentas (EP) žengė vieną paskutinių žingsnių, siekdamas panaikinti tarptinklinį mobiliojo ryšio mokestį. Taigi jau už pusės metų lietuviai, išvykę į kitą Europos Sąjungos šalį, naudosis paslaugomis tokiais įkainiais, kokie galioja Lietuvoje.

Apie šią idėją buvo pradėta kalbėti dar prieš gerą dešimtmetį, tačiau tik dabar visi sprendimai artėja prie finišo tiesiosios. Kaip skelbiama, EP sesijoje buvo priimtas preliminarus susitarimas, kuriuo apibrėžta, kokią kainodarą mobiliojo ryšio operatoriai ims taikyti vieni kitiems, kai klientai naudosis kitų ES ryšio operatorių tinklu.

Liko paskutinis žingsnis

„Šis sprendimas – tai paskutinis žingsnis procese, kuris pradėtas prieš dešimt metų“, – sakė Maltos konkurencingumo ir skaitmeninės ekonomikos ministras Emmanuelis Mallia.

„Nuo šių metų vasaros, kad ir kur piliečiai keliautų po Europą, jie galės skambinti, siųsti SMS žinutes ar naršyti internete tomis pačiomis kainomis, kokias jie moka savo šalyje“, – sakė ministras.

Pagal susitarimą duomenų srauto kaina nuo šių metų birželio 15 dienos turėtų siekti ne daugiau kaip 7,7 euro už gigabaitą. Kasmet nuo sausio 1 dienos ši kaina toliau mažės iki pat 2022 metų, kai ji pasieks 2,5 euro už gigabaitą.

Pokalbių telefonu kainos nuo birželio 15 dienos sumažės nuo 0,05 euro už minutę iki 0,032 euro, SMS žinučių kaina nuo vasaros sumažės nuo 0,02 iki 0,01 euro. Šie tarifai bus peržiūrimi kas dvejus metus.

Tiesa, kol kas minėtą susitarimą dėl tarptinklinio mokesčio panaikinimo dar turi patvirtinti visos EP ir ES narės. Lietuvoje veikiantys mobiliojo ryšio operatoriai paskutinio patepimo laukia su nerimu veide, kadangi šis sprendimas jiems ne itin palankus.

Teks peržiūrėti kaštus

„Tele2“ korporatyvinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas naujienų portalui Alfa.lt kalbėjo, kad visoje šioje situacijoje Lietuvos operatoriams koją kiša tai, kad mūsų šalyje kainos yra vienos žemiausių Europos Sąjungoje.

„Tai, ką dabar Europos Komisija nustatė, tai yra didmeninė kaina. <...> Situacija yra tokia, kad nustatytos didmeninės kainos, mūsų nuomone, yra vis dar per didelės. Mes jeigu tiesiog pažiūrėtume į Europos žemėlapį, tai tame gale, kur yra Lietuva, mobiliojo ryšio kainos yra žemiausios. 2013 metais Europos Komisija pati skelbė kainų palyginimo lentelę, Lietuva turėjo pačią žemiausią kainą už mobilųjį ryšį, Olandija turėjo didžiausią, skirtumas buvo 8 ar 9 kartai už mobiliojo ryšio kainą“, – teigė pašnekovas.

A. Baranausko tvirtinimu, šioje vietoje dėl kainų netolygumo atsiranda didžioji problema, nes operatoriai iš savo kišenės turi padengti kainų skirtumą ir taip didinti kaštus.

„Realybė yra tokia, jog kadangi mes turėsime tomis pačiomis kainomis teikti paslaugas užsienyje, tai realiai mums kai kurios paslaugos tarsi tampa brangesnės, nes mes vis tiek turėsime nusipirkti ta didmenine kaina ir parduoti ją (paslaugą – red. past.) už pigiau. Tai, grubiai mąstant, mes manome, kad tas mažėjimas (kainų už mobilųjį ryšį – red. past.) yra pernelyg mažas.

Mes tikimės, kad dar Europos Parlamentas, kuris tai turės tvirtinti, į tai atsižvelgs. <...> Iš tikrųjų tai nėra geras signalas Lietuvos vartotojams kainų prasme“, – sakė „Tele2“ atstovas ir reziumavo, kad kai didėja paslaugų savikaina, tai neigiamai atsiliepia vartotojui, taip vyksta bet kokiame versle. Todėl dėl tokio EP sprendimo daug išloštų tų šalių gyventojai, kur mobilusis ryšys yra brangesnis, pavyzdžiui, jau minėtos Olandijos.

Negali leisti sau nuostolio

Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius, Alfa.lt kalbėjo, kad iš trečiadienį Europos Komisijos pateiktų dokumentų matyti, kad patvirtintos didmeninės tarptinklinio ryšio kainos yra daugiau nei 3 kartus didesnės nei vidutinės mobiliojo ryšio paslaugų kainos Lietuvoje.

Pavyzdžiui, vienos pokalbių minutės didmeninė kaina yra 3,2 euro cento (Lietuvoje vidutinė kaina – 1 euro centas), o vieno gigabaito kaina didesnė net 5 kartus: reguliuojama 1 GB didmeninė kaina nustatyta 7,7 Eur (Lietuvoje vidutinė gigabaito kaina ~1,5 Eur). Toks kainų skirtumas reiškia, kad kiekviena Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės kliento pokalbio minutė ar išnaršytas gigabaitas ES šalyse kiekvienam Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriui generuos nuostolį, ko negali sau leisti nė viena bendrovė.

„Šiuo metu analizuojame, kaip dėl minėtų kainų skirtumų pasikeis mūsų srautai ir patiriami kaštai. Šiandien dar sunku pasakyti, kokių konkrečiai veiksmų imsimės, tačiau vertiname visas paskelbtas ES reguliavimo sąlygas ir svarstome keletą variantų“, – kalbėjo P. Kuisys.

Pasak pašnekovo, vienas kelias yra pristatyti visiems klientams naujuosius paslaugų planus, kuriuose bus įtrauktos tarptinklinio ryšio (angl. roaming) paslaugos ir kurie visiškai atitiks ES „Roam Like at Home“ reguliavimą, kuris įsigalios nuo 2017 m. birželio 15 d. Tiems klientams, kuriems tarptinklinio ryšio paslauga nereikalinga, galėtų tokių planų atsisakyti ir likti su esamais planais.

„Tai būtų sąžininga, nes už roamingo paslaugas mokėtų tie, kam jų iš tiesų reikia“, - dėstė „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius.

„Taip pat svarstome apie EK numatytą galimybę pasinaudoti išimtimi taikyti priemoką (angl. surcharge) roamingo paslaugų tarifams. Tokios išimtys numatytos pigaus mobiliojo ryšio šalims, tokioms kaip Lietuva, ir numato operatoriams galimybę kreiptis į vietinį reguliuotoją dėl priemokos taikymo.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokį variantą vertiname labai atsargiai, nes iš paskelbtos informacijos vis dar nėra aišku, kaip bus vertinami operatorių patiriami nuostoliai ir apskaičiuojamos papildomos priemokos, taip pat nepateikti aiškūs žingsniai, kaip keisis kainodara kiekvienais metais. Jei kasmet reikėtų keisti kainodarą ir atnaujinti planus, toks kelias nebūtų patogus nei mobiliojo ryšio bendrovėms, nei vartotojams“, – tęsė pašnekovas.

Svarsto, ką rinktis

Giedrės Kaminskaitės-Salters, „Telia“ teisės reikalų vadovės, teigimu, EK nustatytos didmeninės tarptinklinio ryšio kainos yra gerokai didesnės, nei tos, kurių įmonė tikėjosi.

„Šiaurės Europos šalių telekomunikacijų bendrovės derybose reikalavo mažesnių kainų ir dabar ieško sprendimo, kaip reikės kompensuoti išlaidas, kurių patirs dėl daug didesnio į pietų šalis išvykstančių nei iš jų atvykstančių klientų skaičiaus. Šis EK reguliavimas natūraliai yra naudingesnis pietų Europos telekomunikacijų bendrovėms, todėl tam tikra prasme iškreipia rinką, nes viena grupė operatorių, turinti savo tinklus, tuo pačiu mokės ir kitiems“, – Alfa.lt teigė pašnekovė.

Pasak jos, dabartiniame EK siūlyme yra numatyta, kad 1 GB didmeninė duomenų perdavimo kaina iki 2022 m. turėtų sumažėti apie tris kartus, tačiau labiausiai besikeičiančiai balso ir SMS rinkai kainų peržiūrėjimas nėra numatomas.

„Lietuvoje ši problema yra dar didesnė, nes iki šiol turėjome mažiausias kainas visoje ES ir didelį išvykstančių žmonių skaičių. Todėl finansiškai nukentėsime labiausiai, o tai neišvengiamai turės įtakos paslaugų savikainai, nes bendroji ES rinka yra kaip susisiejantys indai – privalomai suvienodinus tarptinklinius tarifus, žemesnės nei vidutinės kainos augs. Ne kelis kartus, tačiau kažkuria procentine dalimi.

Šiuo metu svarstome, kurį kelią pasirinkti, kad mažai keliaujantiems „Telia“ klientams paslaugų kainos dėl išaugusio didmeninio tarptinklinio tarifo nedidėtų. Taip pat svarbų vaidmenį atliks ir Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba, ji atstovauja mūsų šalies vartotojų interesams Europos reguliatorių grupėje BEREC, kuri kaip tik ir svarstys reguliavimo įgyvendinimo tvarkas“, – tvirtino „Telia“ teisės reikalų vadovė.

Aut. teisės: alfa.lt
Autoriai: Marius Monkevičius

(19)
(2)
(17)

Komentarai (4)

Visi šio ciklo įrašai