Ukraina mobilizuojasi po Putino „karo paskelbimo“  (29)

Ukraina sekmadienį ėmė mobilizuotis karui, o Vašingtonas pagrasino ekonomiškai izoliuoti Rusiją, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė turintis teisę įsiveržti į kaimyninę šalį, taip sukurdamas didžiausią Maskvos konfrontaciją su Vakarais nuo Šaltojo karo laikų.

„Tai ne grėsmė, tai iš tikrųjų karo paskelbimas mano šaliai”, - anglų kalba žurnalistams sakė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas, vadovaujantis provakarietiškai vyriausybei, kuri atėjo į valdžią praėjusią savaitę pabėgus prezidentui, Rusijos sąjungininkui Viktorui Janukovyčiui.

V.Putinas šeštadienį gavo savo parlamento leidimą panaudoti karinę jėgą ginant Rusijos piliečius Ukrainoje, nepaisant Vakarų raginimų nesikišti.

Rusijos pajėgos jau be kraujo praliejimo užėmė Krymą – izoliuotą Juodosios jūros pusiasalį, kuriame Maskva turi karinio jūrų laivyno bazę. Sekmadienį jos čia apsupo kelis nedidelius Ukrainos kariškių avanpostus ir pareikalavo ukrainiečių karių nusiginkluoti. Kai kurie kariai atsisakė tai padaryti, todėl kilo konfliktų, bet jokie šūviai nebuvo paleisti.

Ukrainos saugumo taryba nurodė Generaliniam štabui tuojau pat paskelbti visų ginkluotųjų pajėgų aukščiausio laipsnio parengtį.

Gynybos ministerijai buvo nurodyta pašaukti rezervininkus, teoriškai – visus vyrus iki 40 metų amžiaus šalyje, kur kariuomenėje turi atitarnauti visi vyrai. Tačiau Ukrainai būtų sunku rasti papildomų ginklų ir uniformų dideliam rezervininkų skaičiui.

Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, kur protestuotojai prieš V.Janukovyčių stovyklavo mėnesius, tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijoje prieš Rusijos karinius veiksmus. Oratoriai sakė uždegančias kalbas, o plakatai skelbė: „Putinai, šalin rankas nuo Ukrainos!“.

„Jeigu reikia ginti šalį, mes eisime ir ginsime šalį, - sakė reklamos kompanijai vadovaujantis Olehas, ant laužo virdamas valgį aikštėje, kur stovyklavo tris mėnesius. - Jei Putinas nori pasiimti Ukrainą, jam nepavyks. Mes norime gyventi laisvai ir gyvensime laisvai“.

Potencialiai didesnį susirūpinimą nei Krymo, kur daugumą gyventojų sudaro rusai, užėmimas kelia rytiniai Ukrainos regionai, kur daugumos etninių ukrainiečių gimtoji kalba yra rusų.

Tuose regionuose sekmadienį vyko tolesnės demonstracijos po smurtinių šeštadienio protestų ir jau antrą dieną promaskvietiški demonstrantai iškėlė Rusijos vėliavas ant vyriausybinių pastatų ir ragino Rusiją juos ginti. Kijevas sakė, kad Rusija per sieną atsiuntė šimtus savo piliečių rengti protestų.

Ukrainos mažytės ginkluotosios pajėgos nė iš tolo neprilygtų kaimyninės supervalstybės galiai. Didžiosios Britanijos Tarptautinis strateginių studijų institutas (International Institute of Strategic Studies) apskaičiavo, kad Kijevas turi mažiau nei 130 tūkst. karių su ginklu, lėktuvus, kurie vos paskraido, ir kuklias atsarginių dalių atsargas vieninteliam savo povandeniniam laivui.

Rusija, priešingai, valdant V.Putinui išleido milijardus pajėgoms, kurios po Sovietų Sąjungos subyrėjimo buvo mažai veiksmingos, modernizuoti. Maskvos specialieji daliniai dabar yra laikomi prilygstančiais geriausiems pasaulyje.

Kryme mažytis Ukrainos kontingentas nė nebandė priešintis rusams, kurie per pastarąsias tris dienas užėmė vyriausybinius pastatus, oro uostus ir kitus objektus. Ant rusų uniformų nebuvo skiriamųjų ženklų, bet jie važinėjo transporto priemonėmis su rusiškais registracijos numeriais.

Kijevas sakė, kad jo pajėgos yra apsuptos mažiausiai trijose vietose. Jis atšaukė savo pakrančių apsaugos laivus iš Krymo uostų.

Ukraina nurodė, kad 10 jos karinio jūrų laivyno laivų vis dar yra Sevastopolyje ir lojalūs Kijevui.

Dešimtys rusų karių be skiriamųjų ženklų stovyklavo prie Ukrainos karių bazės Perevalnojė, kelyje iš Krymo sostinės Simferopolio į pakrantę.

Tos bazės vado pavaduotojas sakė, kad abiejų šalių kariai sudarė susitarimą nepralieti kraujo.

„Esame pasirengę ginti teritoriją ir savo karinę įrangą, - „Reuters“ televizijai sakė Valerijus Boiko. - Tikimės, kad bus pasiektas kompromisas, sprendimas ir, kaip sakė vadas, karo nebus“.

Sekmadienį pranešta ir apie išdavystę – vos prieš dieną Ukrainos karinių jūros pajėgų vadu paskirtas D.Berezovskis paskelbė pereinantis į prorusiškos Krymo Valdžios pusę.

Vakarų reakcija

Visą sekmadienį buvo bandoma rasti kelių, kaip spręsti susidariusią situaciją. Tačiau V.Putinas kartojo, kad Rusija turi teisę ginti savo tėvynainius Rusijoje. JAV lyderiai jau paskelbė apie Rusijai gresiančią izoliaciją bei tai, kad ji gali būti išbraukta iš Didžiojo aštuoneto (G-8). 

Tiesa, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) sekmadienį perspėjo neišmesti Rusijos iš prestižinės Didžiojo aštuoneto (G-8) grupės reaguojant į Maskvos veiksmus Ukrainoje.

„G-8 grupė yra vienintelė grupė, kur mes, vakariečiai, tiesiogiai kalbamės su Rusija, tad ar tikrai turėtume aukoti šią vienintelę grupę?“ - klausė F.-W.Steinmeieris per Vokietijos visuomeninę televiziją ARD.

Pasak F.-W.Steinmeierio, vyriausybių vadovai kitą savaitę aptars šį klausimą, bet perspėjo nesiimti jokių žingsnių, kurie galėtų pabloginti krizę.

„Manau, kad turime pasiaiškinti, kaip prisidėti prie situacijos Ukrainoje deeskalavimo“, - sakė jis.

Tuo pačiu Angela Merkel pareiškė V.Putinui, kad šis pažeidė tarptautinius susitarimus, o NATO po aštuonias valandas truksio pasitarimo paskelbė, kad jie nori į Ukrainą siųsti tarptautinius stebėtojus bei pabrėžė, kad dabar bus siekiama prie derybų stalo susodinti Ukrainą ir Rusiją.

Aut. teisės: alfa.lt

(6)
(0)
(2)

Komentarai (29)

Visi šio ciklo įrašai