Tarptautinė ginklų paroda Defexpo 2014 (Video)  (5)

Pa­ra­šęs straip­snių cik­lą apie tarp­tau­ti­nę gin­klų pa­ro­dą RAE-2013 Niž­ni­j Ta­gi­le, Ru­si­jo­je, su­lau­kiau ne­ma­žai kan­džių ko­men­ta­rų ir kal­ti­ni­mų ne­ob­jek­ty­vu­mu. Po pa­ro­dos pra­ėj­us kiek dau­­giau nei šim­tui die­nų, skai­čiuo­ti viš­čiu­kus dar sun­ku. Ta­čiau ne­iš­ven­gia­mai teks. Šis straip­snis skir­tas jau ki­tai pa­ro­dai, ki­to­je to­li­mo­je ša­ly­je. 2014 m. va­sa­rio 6-9 d. Niu De­ly­je, In­di­jo­je, vy­ko aš­tun­to­ji sau­su­mos, jū­ros ir vi­daus sau­gu­mo sis­te­mų pa­ro­da. Ne­pa­mi­nė­ti Ru­si­jos pra­mo­nės ga­mi­nių – ne­įma­no­ma.

Paroda prasidėjo naujais akcentais. Sakydamas kalbą, Indijos gynybos ministras A. K. Antony ne tik pažadėjo modernizuoti Indijos kariuomenę. Daug dėmesio skyrė ir korupcijai, žadėdamas ryžtingai su ja kovoti ir dar neregėtą skaidrumą sandoriuose. Tai visiškai nestebina. Europą tebepurto skandalai dėl milžiniškos korupcijos perkant ginklus. „Karinė“ korupcija slepiasi beveik po kiekvienos spalvos uniforma, o „karštuose taškuose“ klesti, nepaisydama jokių pastangų ją suvaldyti. Indija apimta korupcijos nuo galvos iki pirštų galiukų. Tačiau Indijoje įsibėgėja itin plataus masto ir intensyvumo antikorupcinių priemonių kompleksas. Kai kurios iš šių priemonių kelia šypseną, o ir rezultatų dar nematyti. Visgi, nėra abejonių, kad karšta antikorupcinė kalba nesugriaus tvirtos „kyšių už ginklus“ sistemos, ir skaidrumo perkant ginkluotę tikėtis neverta. Tuo labiau, kad dažniausiai mokama ne tam, kad laimėtum. Mokėti tenka už tai, kad tu laimėjai ir iš tavęs perka.

Parodoje šiemet buvo gausu dalyvių. Didžioji dalis – iš Indijos. Antroje vietoje – Rusijos, ir trečioje – Izraelio kompanijos. Vėlgi, nenuostabu. Nes būtent Rusija ir Izraelis šiuo metu yra didžiausi varžovai Indijoje. Abiejų šalių karinės pramonės varžosi skirtingai. Rusijos kompanijos stengiasi parduoti visiškai sukomplektuotus karinės ginkluotės pavyzdžius kartu su licencija jiems gaminti. Taip pat ir modernizacijos komplektus Indijos ginkluotėje esančiai rusiškai ir sovietinei technikai. Izraelio kompanijų sukurti ginkluotės pavyzdžiai dažniausiai būna per brangūs ar pernelyg sudėtingi gaminti Indijoje. Todėl siūlomos atskiros sistemos, ženkliai padidinančios senos arba Indijoje gaminamos ginkluotės kovinę vertę, arba padedančios integruoti atskirus komponentus į vieningą efektyvią sistemą. Pvz., Indijos ir Izraelio kuriamas priešraketinis skydas, pasak oficialios versijos, nukreiptas prieš Kinijos branduolinį potencialą. Projekte dalyvauja Rafael ir Israel Aircraft Industries iš Izraelio, bei Bharat Dynamics Ltd. ir Bharat Electronics Ltd. iš Indijos. Projektą koordinuoja Indijos Gynybos ministerijos Gynybos tyrimų ir vystymo organizacija DRDO (Defence Research and Development Organisation). DEFEXPO 2014 buvo pademonstruota tik puspriekabėje sumontuotas didelio nuotolio raketų paleidimo įrenginys bei pristatyta idėja. Kol kas netgi nėra pasirašyta galutinė sutartis dėl pačio projekto, kas Indijoje pakankamai pavojinga – ne vienas „užtikrintas“ projektas čia pasibaigė net neprasidėjęs. Tačiau šio projekto sėkmė beveik nekelia abejonių. Jame numatyta, kad Izraelio kompanijų pateiktos modernios technologijos, ypač elektronika, leis sukurti itin efektyvią gynybos sistemą kovai su balistinėmis raketomis. Svarbiausia, kad į sistemą bus integruotos visos Indijos kariuomenės radiolokacinio ir kitomis techninėmis priemonėmis vykdomo stebėjimo, aptikimo ir taikymo bei ugnies kompleksai, o į sistemą bus galima įjungti visus kuriamus ir ateityje sukurtus komponentus.

O dabar apie RAE-2013 atgarsius Indijoje vykusioje parodoje. Rusijos „Uralvagonzavod“ Nižnij Tagile pristatė „pasauliniais hitais“ pavadintus gaminius: BMPT-72 „Terminator-2“, modernizuotą, mūšiams mieste pritaikytą tanką T-72 ir naujausią tanko T-90 modifikaciją T-90SM (arba T-90MS, nes atrodo, rusai patys pasiklydo, kokia tvarka turėtų būti sudėliotos raidės). Praėjus trims mėnesiams po parodos, žadėtos pirkėjų eilės prie šių „hitų“ nenusidriekė.

Indijoje pačių tankų parodos lankytojai neišvydo. Nieko keisto, nes Indijos kariškiai su jomis buvo supažindinti dar gerokai iki parodos Nižnij Tagile. Tačiau Niu Delyje pasirodė dešimt „Uralvagonzavod“ gaminamos šarvuotos ir kitos karinės technikos žaislinių modelių, kuriuos radijo bangomis valdė ilgakojės gražuolės su stilingais kombinezonais. O tikros kovinės technikos pasirodymai buvo demonstruojami ekranuose 3D formatu. Rusijos informacinė agentūra Vestnik Mordoviiteigia, kad ši demonstracija sulaukė ypatingo dėmesio. Nenuostabu, juk bet kokioje parodoje pastatytas stendas su elektriniais traukinių modeliukais sulaukdavo milžiniško lankytojų dėmesio. Suaugę dėdės labai mėgsta tokius žaisliukus. Vargu, ar tokiu būdu tikimasi susirasti rimtų pirkėjų. Tačiau tai puiki priemonė apie save priminti ir padaryti teigiamą poveikį visuomenei pačiu pigiausiu būdu.

Ką gi, vežti už devynių jūrų marių kovinę techniką ir už tai mokėti milijonus dolerių visiškai neracionalu. Tuo labiau, kad visos įmanomos ir neįmanomos T-72 modernizacijos ir nauji T-90 variantai Indijos kariškiams pristatytos daugybę kartų. Indija turi vieną didžiausių T-72 ir T-90 tankų parką, kurį atnaujinti verčia besiginkluojančios Pakistano ir Kinijos kariuomenės. Indijos karinė pramonė pati gamino dalį šių tankų, pati norėtų ir juos modernizuoti. Rusų siūlomi modernizacijos paketai būtų visai priimtini, tačiau Izraelio ir kitų šalių kompanijos gali pasiūlyti ir modernesnę amuniciją, ir elektroniką, ir modernesnes apsaugos bei kitas sistemas. Atrodytų, indams belieka pasirinkti geriausią kainos/efektyvumo santykį užtikrinantį paketą. Tačiau Indija siekia kiek galima plačiau įtraukti į gamybą savo pramonę. Tik štai, bėda, vis dar „neįkanda“ daugumos Vakaruose ir Rusijoje seniai gaminamų ginklų pavyzdžių. Tarkime, jau daugybę metų nesėkmingai vystytą savo gamybos tanko „Arjun“ projektą žada netrukus sėkmingai užbaigti. Tiesa, parodoje pademonstruotas „Arjun“ Mk II vis dar atrodo neišbaigtas, o jį žadama „pabaigti“ jau taip ilgai, kad sunku eiliniais indų pažadais ir patikėti. Be to, „Arjun“ planuoja pirkti tik kiek daugiau nei 120 vienetų, o T-90 – 1200 (iš jų 900 turėtų būti pagaminti Indijoje). Rusai tikisi, kad dalį jų indai pagamins kaip brangesnį T-90SM variantą.

Visko gali būti, bet panašu, kad vietoje rusų taip giriamos „Sosna-U“, ir modernizuojami, ir gaminami tankai bus aprūpinti nepigia (vienas komplektas kainuoja apie 0,5 mln. JAV dolerių) Izraelyje sukurta ugnies valdymo sistema. 

Indijos kariuomenė turi ir vieną didžiausių sovietinių pėstininkų kovos mašinų BMP-2 parką. Daug metų deklaruojami jų modernizacijos projektai vertė paprakaituoti ne vieną karinės technikos gamintoją, tačiau modernizacija taip ir nebuvo pradėta. Šioje parodoje demonstruoti du varžovai. Rusai pristatė bokštelį „Berežok“, Izraelio Rafael – atitinkamą savo modelį Samson Mk II. Abu projektai labai skirtingi. Rusai panaudojo tą patį bokštelį, kurį apginklavo nauju 30 mm pabūklu, 7,62 mm kulkosvaidžiu, 30 mm automatiniu granatsvaidžiu AGS-30 ir net keturiomis prieštankinėmis valdomomis raketomis „Kornet-E“. Rafaelkonstruktoriai sukonstravo naują bokštelį, valdomą distanciniu būdu. Tai padidino vidinį BMP desanto skyrių ir leido sutaupyti pusę tonos svorio. Šis bokštelis ginkluotas 30 mm automatiniu pabūklu ATK, 7,62 mm kulkosvaidžiu ir 2 valdomomis prieštankinėmis raketomis Spike LR. Rusų bokštelis šiek tiek geriau ginkluotas. Izraelio – geriau apsaugotas, kompaktiškesnis ir aprūpintas geresnėmis stebėjimo ir taikymo priemonėmis. Tiesa, rusai deklaruoja, kad ir jų taikymo sistema yra tokia pat moderni ir gera, tačiau tai kelia pagrįstų abejonių. Daugiausiai klausimų kelia 30 mm automatinis granatsvaidis. Tokie ginklai labai plačiai montuojami universaliuose lengvo tipo automobiliuose ir šarvuotuose transporteriuose, šarvuotose žvalgybos mašinose, tačiau nenaudojami kovinėse pėstininkų mašinose. Rodos toks ginklas būtų labai patogus kovoti su pėstininkais ir prieštankinėmis priemonėmis tiek atvirame lauke, tiek priedangoje, ypač mieste. Visgi granatsvaidis turi ir trūkumų: silpnas granatos veikimas, mažesnis taiklumas, gabaritai ir kt. BMP taikytojui jį panaudoti gana sudėtinga ir dėl to, kad granatsvaidžio šūvio trajektorija labai skiriasi nuo kitų kovinės pėstininkų mašinos ginklų šaudymo trajektorijos (granatos trajektorija lenktesnė ir aukštesnė).

Pažymėtina, kad „Berežok“ raketos neapsaugotos, o Samson Mk II raketos yra bokštelio viduje, apsaugotos šarvų, o iškeliamos tik prieš iššaunant. Rusų „Berežok“ ginkluotė beveik nesiskiria nuo senosios BMP-2 ginkluotės, o tai palengvina mokymą ir įdiegimą kariuomenėje. Rafael siūlo ir originalią, bet brangią BMP-2 korpuso modernizaciją. Susumavus visus už ir prieš, be abejonių Indijos kariuomenei rekomenduočiau „Berežok“. Greičiausiai, „Berežok“ indai ir pasirinks (jeigu vėl neatsisakys pačios programos), tačiau dėl Indijos specifikos tiksliai prognozuoti sudėtinga.

Įdomesnę ir didesnę šarvuotą plaukiančią ratinę (8x8) platformą pademonstravo indų TATA Motors. Parodoje buvo pademonstruotas jos variantas „Kestrel“ su nuotoliniu būdu valdomu Norvegijos kompanijos Kongsberg MCT-30-R bokšteliu. Bokštelis ginkluotas JAV ATK firmos 30 arba 40 mm (pasirinktinai) automatiniu pabūklu Bushmaster Mk II, suporintu 7,62 mm kulkosvaidžiu FN M240, dviem valdomomis prieštankinėmis raketomis Javelin (jos, beje, naudojamos ir Lietuvos kariuomenėje) ir vadui skirtu 12,7 mm kulkosvaidžiu. Bokštelis išsiskiria itin apgalvotu ir racionaliu dizainu. Bendrą vaizdą kiek gadina, atrodo, tik paskutiniu momentu „prikabintos“ Javelin raketos. Parodoje demonstruojama mašina itin gausiai aprūpinta stebėjimo ir taikymo prietaisais. Pati šarvuota platforma atitinka pasaulinę tendenciją konstruoti sunkias (20 ir daugiau tonų) ratines (8x8), moduliniais šarvais (papildomais iki reikiamo apsaugos lygio) apsaugotas mašinas. Jos gali būti apginkluotos pačia įvairiausia ginkluote ir vykdyti įvairiausias užduotis. Priklausomai nuo pasirinkto apsaugos lygio ir ginkluotės, jos gali veikti ir kaip šarvuoti transporteriai, ir kaip kovinės pėstininkų mašinos, ir būti panaudotos sunkesnei ar specializuotai ginkluotei ir įrangai montuoti. Pvz., RAE-2013 buvo demonstruojama prancūzų Renault VBCI su rusišku bokšteliu, ginkluotu 57 mm pabūklu. TATA Motors sukonstruota mašina, prie kurios greičiausiai dar reikia padirbėti, leistų gerokai pigiau ją gaminti Indijoje, nei pirkti licenciją iš užsienio firmos. Šiaip ar taip, indai tokią mašiną jau pademonstravo parodoje. Rusai RAE-2013 savo analogą „Bumerang“ pademonstravo tik premjerui, uždaroje ekspozicijoje. Kaip vėliau paaiškėjo, ir D.Medvedevui, ir V.Putinui buvo pademonstruotas tik... kompiuterinis piešinys monitoriuje ir atskiros, nesumontuotos, mašinos dalys. Pirmieji keli bandomieji „Bumerang“ turi pasirodyti tik 2014 m. gegužės 1 d. vyksiančiame parade Maskvoje.

Indijos firmos Mahindra ir Kalyani Group parodoje pademonstravo keletą lengvai šarvuotų automobilių, kurie jau yra arba netrukus pasirodys Indijos kariuomenėje ir kitose jėgos struktūrose. Automobiliai visiškai neišskirtiniai. Indams jie priimtini dėl to, kad gaminami vietos pramonės, yra paprasti ir pigūs, o tai leidžia aprūpinti reikalingu jų skaičiumi (5000-7000 vnt.) gausią kariuomenę ir kitas struktūras.

„Arjun“ projekto užbaigimas nieko gero nežada ir dar vienam „Uralvagonzavod“ siūlomam produktui – savaeigiui pabūklui 2S19M1 „Msta-S“.

Parodoje buvo pademonstruotas naujas 30 metų senumo savaeigio pabūklo „Catapulta“ variantas „Arjun Catapulta“. Tai labai primityvi mašina. Ant „Arjun“ korpuso užkeltas 30 metų senumo savaeigio 130 mm pabūklo „Catapulta“ atviras iš viršaus bokštelis. Panašu, kad Indijos kariuomenė kurį laiką tuo ir pasitenkins, o vėliau konstruos ar pirks jau naujesnės nei „Msta-S“ kartos savaeigę artilerijos sistemą. Pažymėtina, kad „Arjun“ bazėje sukurtomis artilerijos sistemomis planuojama apginkluoti tik porą brigadų, ginkluotų „Arjun“ tankais. 

Labai rimtą pasiūlymą pateikė prancūzai, pristatę 155 mm artilerijos sistemą Caesar, sumontuotą ant Indijoje gaminamo sunkvežimio TATA. Tačiau Indija numačiusi ir plačią jau turimos artilerijos modernizacijos programą. Tai gali sutrukdyti šiemet ar keletą ateinančių metų įsigyti naujo tipo artilerijos sistemas.

Rusai dairosi ir į Indijos konkursą artimo nuotolio priešlėktuvinių raketinių kompleksams įsigyti. Parodoje jie pristatė ZRK „Tor-M2KM“ kompleksą, sumontuotą, kaip ir prancūzų artilerijos sistema, ant indiško sunkvežimio TATA. Tai irgi labai solidus pasiūlymas, tačiau ar Indija jį pasirinks, ir kada pasirinks, visiškai neaišku. Šiaip ar taip, stiprėjanti Kinijos aviacijos galia ir grėsmė, kad nauji kiniški kovos lėktuvai ir raketos greitai pasirodys Pakistane, „Tor-M2MK“ suteikia papildomų šansų.

Nepraleido progos savo naująjį artimo nuotolio priešlėktuvinio komplekso RBS 70 NG variantą pristatyti ir SAAB Bofors Dynamics. Nors panašu, jie veltui stengėsi.

Rusijos konstruktorių biuras „Splaw“ pristatė naują senos 80 mm aviacinės nevaldomos raketos variantą B-20FP. Raketa pasižymi didesne pramušamąja galia, turi 9 kg skeveldrinę-fugasinę kovinę dalį, vieną kontaktinį ir du uždelsto veikimo sprogdiklius. Teigiama, kad raketos šaudymo tolis siekia 6 km, kad ja galima apšaudyti visų tipų žemės taikinius ir kad tai palengvina logistiką ir aptarnavimą. Raketos B-20 naudojamos lėktuvuose Su-24, Su-25, Su-27, MiG-23, MiG-27, MiG-29 ir sraigtasparniuose Mi-8, Mi-35, Mi-28, Ka-50 ir Ka-52. Sunku pasakyti, ar įdėtos pastangos (ir padidėjusi kaina) vertos galutinio rezultato, ir ar naujasis šios raketos variantas tikrai ženkliai lenks senuosius modelius.

Bene labiausiai sudomino naujas taktinės raketos BrahMosvariantas Brahmos M. Raketa gali būti panaudota antvandeninių ir povandeninių laivų, sausumos įrenginiuose. BrahMosM optimizuotas naudoti povandeniniuose laivuose ir lėktuvuose MiG-29, MiG-29K ir Su-30MKI. Raketa trumpesnė, lengvesnė ir greitesnė (maksimalus greitis 3,5 machai vietoje 2,8). Tikimasi, kad daliniuose ji pasirodys jau 2017 m. Šios raketos taps rimtu iššūkiu nuolatiniam Indijos varžovui – Pakistanui, ir už jo nugaros stovinčiai Kinijai.

Tradiciškai parodoje buvo ir keletas nedidelių ir labai mažų bepiločių skraidančių aparatų, ratinių nuotoliniu būdu valdomų mini mašinų, skirtų neutralizuoti sprogmenis, taip pat ir kovinių, ginkluotų kulkosvaidžiais. Dauguma jų matyti kitose parodose, kai kurie jau naudojami.

Ką galima pasakyti apie DEFEXPO 2014? Kad paroda niekuo neišsiskirianti, eilinė. Stebint jos ekspozicijas, matosi artimiausios Indijos kariuomenės ginklavimosi perspektyvos. Kadangi Indija kariuomenės ginkluotę vysto stabiliai ir tolygiai, jokių didesnių naujienų ateityje nesulauksime. Nuo RAE-2013 Indijos paroda skiriasi tuo, kad nėra rėksmingos ir agresyvios reklaminės kampanijos, pagrįstos ne realybe, o ambicingais, bet tuščiais norais ir lūkesčiais. Rusai siekia prekes eksportuoti, o indai – pasirinkti naujus ginklus ir modernizacijos kompleksus seniems. Indijos firmų pastangos nukreiptos ne į eksportą, o į savo kariuomenės aprūpinimą. Indijos karinė pramonė, nors ir turi labai gilias šaknis, kol kas nepajėgi nei sukurti, nei pagal licenciją gaminti sudėtingesnę ginkluotę. Kurioziška, bet Indija niekaip nepajėgia sukurti net pagrindinio šaunamojo ginklo savo kariuomenei. Todėl Indijoje savo pozicijas tvirtai laiko Rusijos gamintojai. Tačiau vis tobulesnes technologijas taikanti Kinijos-Pakistano ašis verčia Indiją plačiau atverti duris Izraelio karinei pramonei. Vis dėlto Indijos kariniai pirkimai yra sunkiai prognozuojami. Panašu, kad su kai kuriais ginklų ir karinės technikos pavyzdžiais, kurie, atrodo bus tuoj tuoj nupirkti, dar susidursime ir DEFEXPO 2015. Tada ir įvertinsime išsipildžiusias ir neišsipildžiusias prognozes.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Egidijus Papečkys

(22)
(0)
(3)

Komentarai (5)