Permainos stojant į aukštąsias: atbaidys nuo socialinių mokslų ir universitetų?  (6)

Paskutinę rugpjūčio dieną švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtinta nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka sukėlė sumaištį. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) joje mato platesnes būsimų studijų pasirinkimo galimybes ir tikisi, kad mažiau stojančiųjų rinksis socialinius mokslus. Moksleiviai ir mokytojai įžvelgia didesnį slenkstį stojant į aukštąją bei įtaria, kad taip siekiama atbaidyti nuo stojimo į universitetus.

Pagal patvirtintas bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas sąlygas, kurios įsigalios nuo 2014-ųjų, konkursinis balas formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų. ŠMM tvirtinimu, norint gauti valstybės finansuojamą vietą nėra būtina laikyti 4 valstybinius brandos egzaminus. Vietoj 2 iš 4 dalykų gali būti įskaitomi atitinkamai perskaičiuoti metiniai pažymiai. Stojant į aukštąją, privalomas tik lietuvių kalbos ir literatūros bei pagrindinio dalyko valstybinis brandos egzaminas. Pasirinktos srities papildomą dalyką bei kitos srities bendrąjį dalyką stojantieji galės rinktis iš daug platesnio dalykų "meniu" nei iki šiol.

Vis dėlto jei norima turėti kuo aukštesnį balą, jį duotų valstybinių brandos egzaminų laikymas iš visų keturių dalykų. 

Naujiena ir ta, kad nuo 2014 m. užsienio kalba, išskyrus filologijos programas, į konkursinių mokomųjų dalykų sąrašą neįrašoma. Tačiau tai nereiškia, kad užsienio kalbos nereikės – į universitetus nebus galima patekti neįrodžius, kad anglų, prancūzų ar vokiečių kalbą moki ne žemesniu kaip B2 lygiu. Šį lygį bus galima nustatyti laikant valstybinį egzaminą arba tarptautinius užsienio kalbų žinių patikrinimo testus.

Be to, pagal naująją tvarką aiškiau nustatomi reikalavimai ir stojantiesiems į sporto kryptį - jiems įvedamas sporto pasiekimų vertinimas. Nacionaliniai bei tarptautiniai sporto pasiekimai bus apskaičiuoti bei palyginti tokiu būdu, kad jie galėtų būti prilyginti valstybiniam egzaminui.

ŠMM tvirtinimu, taip skatinama stojančiuosius rinktis ne vien socialinius mokslus, pastaraisiais metais sutraukiančius neproporcingai didelę dalį studentų.

2013 metų laidos abiturientams galios geriausiųjų eilės sudarymo tvarka, panaši į šiemetę - stojant į aukštąsias mokyklas konkursinis balas bus skaičiuojamas pagal trijų brandos egzaminų ir vieno metinio pažymio rezultatus, su sąlygiškai ribotu pretendavimu į valstybės finansuojamą vietą tam tikroje kryptyje. Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą – tris.

Moksleiviai: reikalavimai išaugo

Tokios naujovės pribloškė Lietuvos moksleivių sąjungą (LMS).

„Realiai neprivalai laikyti keturių egzaminų, privalai laikyti du. Bet keturis egzaminus turi laikyti, jei nori maksimalaus konkursinio balo. Faktas tas, kad kur didžiausia konkurencija, pavyzdžiui, medicinoje, biomedicinoje ar kai kuriuose socialiniuose moksluose, kad gautum valstybės finansavimą, reikės laikyti keturis egzaminus. Šalia tų keturių egzaminų dar reikės būti pasitikrinus užsienio kalbos lygį“, – sakė LMS pirmininkas Vygintas Eidėnas. 

V. Eidėno teigimu, moksleiviai nusivylė, kad nauja tvarka patvirtinta tik rugpjūčio 31-ą, o dabartiniai vienuoliktokai dalykus, kuriuos mokysis, pasirinko pavasarį. Pasak jo, pirmosiomis rugsėjo dienomis daug moksleivių keičia savo pasirinkimus. Moksleivius stebina ir tai, kad į konkursinį balą nebebus įtraukiamas užsienio kabos įvertinimas. 

„Reikalavimai išauga. Ar patekti į valstybės finansuojamas vietas bus sunkiau, klausimas. Tai priklausys tuo to, kaip elgsis moksleiviai – ar didžioji dalis laikys visus keturis egzaminus, ar bus taip, kad dauguma laikys du pagrindinius privalomus egzaminus ir remsis dviem metiniais pažymiais. Kol neatėjo egzaminų sesija ir stojamieji, to negalima pasakyti“, – kalbėjo V. Eidėnas. 

Moksleivius papiktino tai, kad nebuvo sudarytos sąlygos išsakyti savo nuomonę šiuo svarbiu klausimu. Dėl to jie pastarąsias savaites mina ŠMM slenkstį ir aiškinasi situaciją.

R.Osipavičiūtė: taip siekiama atbaidyti nuo universitetų

„Pati mokau vienuoliktokus, kalbėjau su jais. Vaikai, taip pat ir mokytojai, dar nesusipažinę su nauja tvarka. Eilinį kartą visai nesvarbu, kad dešimtokai dar pavasarį pasirinko lygius, kad yra sudaryti tvarkaraščiai, paskirstyti moduliai, paskirstyti mokytojų darbo krūviai. Į tai niekas neatsižvelgė ir rugpjūčio 31 priėmė tokį įsakymą. Manau, tai gali iššaukti griūtį, mokykloje atsiras chaosas: tvarkaraščiai sudaryti, darbai paskirstyti, o dabar pradės viską keisti“, – naujoves komentuoja Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (VŠDPS) pirmininkė Rūta Osipavičiūtė. Jos teigimu, dalis mokytojų dėl nesusidariusių krūvių galėjo būti atleisti.

Pasak R. Osipavičiūtės, Lietuvoje dažnai deklaruojama, kad į aukštąsias įstoja per daug jaunimo. Ji įžvelgia, kad pasikeitimais siekiama moksleivius atgrasyti nuo stojimo į aukštąsias: norint įstoti į nemokamą vietą, praktiškai reikės keturių valstybinių egzaminų, o dalyje specialybių prireiks ir penkto.

„Man atrodo, neradę kito būdo, kaip užkirsti kelią stojimui į universitetus, sugalvojo tokį būdą“, – teigė VŠDPS pirmininkė, įsitikinusi, kad stojančiuosius siekiama nukreipti į kolegijas.

„Kaip tik metai, taip su abiturientais eksperimentai: tai papildomi egzaminai įvedami, tai jų skaičius, tvarkos visą laiką keičiasi. O paskui politikai dejuoja, kad jaunimas išvažiuoja mokytis kitur. Štai vienas vienuoliktokas man sako: „kam man ta tvarka, vis tiek važiuosiu mokytis į užsienį“, – kalbėjo R. Osipavičiūtė.

N.Putinaitė: bus galima rinktis daug įvairesnį specialybių spektrą

ŠMM vadovai išsakomus priekaištus atmeta.

„Nesutikčiau, kad priėmimo sąlygos sunkinamos. Yra numatyti keturi dalykai, pagal kuriuos bus skaičiuojama: lietuvių kalbos ir literatūros ir trys kiti dalykai. Iš tų dalykų galima laikyti brandos egzaminą, gali būti užskaitytas ir metinis pažymys“, – teigia švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Kaip slenkstinis dalykas numatytas privalomas užsienio kalbos mokėjimo lygis: mokėti kalbą B1 lygiu stojant į kolegiją, B2 – į universitetą. N. Putinaitės tvirtinimu, 80 proc. šįmet laikiusių užsienio kalbos egzaminą įvertinti B2 lygiu, 20 proc. – B1 lygiu.

Pasak N. Putinaitės, visa idėja buvo išplėsti moksleivių galimybes. Jau anksčiau būta diskusijų, kad moksleivis, 11 klasėje pasirinkęs mokytis tam tikrą dalykų rinkinį, orientuodavosi į specialybę, į kurią galbūt stos. Vėliau jis 12 klasėje apsigalvodavo, tačiau būdavo vėlu – jis nebeturėdavo galimybės laikyti reikiamo dalyko egzamino.

„Dabar įvesta labai didelė ypač trečiojo dalyko pasirinkimo įvairovė. Realiai žmogus su tuo pačiu dalykų rinkiniu galės stoti į daug įvairesnį spektrą specialybių, tik žinoma, dalykų svoris bus skirtingas: pavyzdžiui, stojant į technologinius mokslus matematikos svoris bus didesnis nei stojant į istoriją“, – aiškino švietimo ir mokslo viceministrė.

Jos teigimu, vienuoliktokų, kurie dalykus pasirinko dar 10-oje klasėje, rinkinys nesikeičia, tik išplėstos galimybės ir dabar tie dalykai bus tinkami stojant į įvairesnes specialybes. Be to, sako N. Putinaitė, keisti dalykų pasirinkimus moksleiviams buvo galima kasmet.

Vis dėlto ji pripažįsta, kad keičiant stojimo tvarką idėjos autorei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendrajam priėmimui organizuot neatėjo į galvą atsiklausti moksleivių atstovų nuomonės.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Mindaugas Jackevičius

(0)
(0)
(0)

Komentarai (6)