Pietų Europos šalių pasitraukimas iš euro zonos pasauliui gali kainuoti 17 trln. eurų  (8)

Vieno Vokietijos analitinio centro atliktoje studijoje perspėjama, kad Graikijos, Ispanijos, Portugalijos ir Italijos pasitraukimas iš euro zonos pasaulinės ekonomikos bendrąjį vidaus produktą (BVP) sumažintų iš viso apie 17 trilijonų eurų ir nugramzdintų ją į recesiją, o didžiausių nuostolių patirtų Prancūzija, rašoma vokiečių savaitraščio „Der Spiegel" svetainėje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vienos Graikijos pasitraukimas pasaulio ekonomikai padarytų palyginti nedidelį poveikį, bet jeigu toks žingsnis sukeltų grandininę reakciją, galinčią atvesti prie kitų pietinių Europos šalių išėjimo iš bendrosios valiutos erdvės, ekonominiai padariniai pasauliui būtų katastrofiški.

Ekonomikos tyrimų organizacija „Prognos“ savo studijoje, kurią užsakė pelno nesiekiantis Bertelsmanno fondas, apskaičiavo, kad Graikijai, Portugalijai, Ispanijai ir Italijai atsisakius euro, pasaulio ekonomikos augimas iki 2020 metų sumažėtų iš viso 17,2 trln. eurų (59,4 trln. litų).

Šią itin niūrią prognozę pateikę tyrėjai apskaičiavo nuostolius, kuriuos patirtų veikėjai, skolinę krizės apimtoms šalims, taip pat euro zonos skilimo galimą poveikį 42 labiausiai išsivysčiusios pramonės šalims ir kylančioms ekonomikoms, formuojančioms 90 proc. pasaulinės ekonomikos.

Panaudojusi vieną ekonometrijos modelį, „Prognos“ pirmiausiai apskaičiavo poveikį, kurį padarytų Graikijos pasitraukimas iš euro zonos, o vėliau tuos pačius skaičiavimus pritaikė scenarijui, kai euro taip pat atsisakys Portugalija, Ispanija ir Italija.

„Studijos autoriai savo bendrame įvertinime padarė išvadą, kad izoliuotas Graikijos pasitraukimas ir šios euro zonos šalies nemokumas gali būti (scenarijus), kurį ES (Europos Sąjunga) galėtų atlaikyti, vertinant vien iš ekonomikos pozicijų“, – sakoma Bertelsmanno fondo pranešime, paskelbtame trečiadienį.

„Tačiau tuo pat metu nepaprastai sudėtinga įvertinti, ar – ir kokiu mastu – tai galėtų sukelti tolesnius pasitraukimus iš euro zonos Europos pietuose. Jeigu taip nutiktų, padariniai pasaulio ekonomikai gali būti katastrofiški“, – pridūrė fondas.

Vienos Graikijos išėjimas šios šalies BVP iki 2020 metų sumažintų 164 mlrd. eurų (566,3 mlrd. litų) per metus arba 14,3 tūkst. eurų (49,4 tūkst. litų) vienam gyventojui – dėl naujosios valiutos nuvertėjimo, nedarbo ir staigaus vidaus vartojimo nuosmukio, apskaičiavo tyrėjai.

Vokietijai 2013–2020 metais tai kainuotų 64 mlrd. eurų (221 mlrd. litų) dėl prarastų paskolų ir 73 mlrd. eurų (252 mlrd. litų) dėl ekonomikos augimo sulėtėjimo, nurodoma studijoje. Tačiau šie nuostoliai sudarytų tik 2,9 proc. Vokietijos BVP.

Kitų šalių pasitraukimas iš ES bendrosios valiutos erdvės būtų dramatiškesnės:

  • Jeigu išeitų Portugalija, Vokietija iki 2020 netektų 225 mlrd. eurų (apie 777 mlrd. litų) ir turėtų nurašyti 99 mlrd. eurų (341,8 mlrd. litų) skolų. Šio scenarijaus poveikis pasaulio ekonomikai būtų iki 2,4 trln. eurų (8,3 trln. litų) netektis. JAV atitinkamai prarastų 365 mlrd. eurų (1,26 trln. litų), o Kinija – 275 mlrd. eurų (949,5 mlrd. litų).
  • Jeigu pasitrauktų ir Ispanija, Vokietijos BVP iki 2020 metų sumažėtų 850 mlrd. eurų (2,9 trln. litų), taip pat tektų nurašyti 266 mlrd. eurų (918,4 mlrd. litų) skolų. Nuo Jungtinių Valstijų BVP būtų nurėžta 1,2 trln. eurų (4,14 trln. litų), o 42 studijoje nagrinėtos šalys prarastų 7,9 trln. eurų (27,3 trln. litų).
  • Jeigu euro zoną paliktų Italija, trečioji didžiausio šio bloko ekonomikos šalis, „padėtis taptų visiškai nevaldoma“, pažymėjo studijos autoriai. Planuojama Vokietijos BVP netektis būtų 1,7 trln. eurų (5,9 trln. litų), taip pat tektų užmiršti 455 mlrd. eurų (1,57 trln. litų) paskolas. Pagal šį scenarijų iki 2015 metų bedarbių skaičius Vokietijoje išaugtų daugiau nei milijonu. Tai sukeltų „gilią tarptautinę recesiją ir pasaulinę ekonomikos krizę“, pažymi Bertelsmanno fondas. Labiausiai nukentėtų Prancūzija, taip pat JAV, Kinija ir Vokietija.

„Esant dabartinei padėčiai turime užtikrinti, kad krizė Europoje nevirstų nevaldomu gaisru“, – perspėjo Bertelsmanno fondo valdybos pirmininkas Aartas De Geusas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(57)
(0)
(33)

Komentarai (8)