Kaip Estija tapo technologijų lydere  (6)



Estijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais, po Sovietų sąjungos žlugimo, tik mažiau nei pusė jos gyventojų naudojosi telefonais, rašo businessinsider.com.

Praėjus dviems dešimtmečiams, Estija tapo technologijų lydere. Estai sukūrė pasaulyje populiarųjį „Skype“. „Hotmail“, „Kazzaa“, (dokumentų dalijimosi tinklas). Be to, 2007 metais Estija tapo pirma valstybė, kurioje piliečiai gali balsuoti internetu. 1,3 mln. estų moka už automobilių stovėjimą naudodamiesi savo mobiliaisiais telefonais, o savo sveikatos būklę užfiksuoja skaitmeninėse laikmenose. Pateikti internete kasmetinę mokesčių ataskaita 95 proc. estų trunka tik 5 min. Kaip mažiausiai Baltijos valstybei pavyko išvystyti tokią aukšto lygio technologijų kultūrą?

Pradžia sietina su 1992 metais, kada Martas Laaras buvo to meto Estijos ministras pirmininkas. Pažymėtina, kad minimos Vyriausybės, narių amžiaus vidurkis buvo tik 35 metai. Marto Laaro vadovaujama Vyriausybė suteikė Estijai vienodus pajamų mokesčius, laisvą prekybą, buvo privatizuota daug valstybinio turto. Su nauja sistema naujos įmonės buvo įregistruojamos daug sklandžiau ir greičiau. Tuo metu neišvystyta infrastruktūra tapo pliusu, kadangi lengviau pradėti iš naujo, o ne perkurti ir tobulinti jau esamą.

Taip pat Estijoje buvo įvykdytas nacionalinis projektas, kurio metu kiekviena klasė turėjo kompiuterius. 2000 metais interneto prieiga buvo paskelbta kaip žmogaus teisė. Nemokamas bevielis internetas tapo kiekviena piliečio kasdienybe.

Remiantis Pasaulio banko duomenimis, 2011 metais Estijoje buvo įregistruota daugiau nei 14 tūkst. naujų kompanijų. Tai yra 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2008 metais. Aukštųjų technologijų pramonė šiuo metu Estijoje sudaro 15 proc. Estijos BVP. Vien tik „Skype“ pardavimai 2005 metais „eBay” sudarė 2,6 mlrd. JAV dolerių.

Kaip kitoms šalims sekti Estijos pavyzdžiu? Manoma, kad vienas iš svarbesnių veiksnių, lemiančių tokią Estijos pažangą – švietimas bei privataus ir viešojo sektorių „draugystė“. Praėjusiais metais buvo vykdoma programa, siekianti išmokyti penkiamečius vaikus naudotis įvairiomis programomis kompiuteryje. Jeigu devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dauguma vaikų norėjo tapti muzikantais, tai dabar mokiniai nori tapti verslininkais. Būtent tai, kad vaikai ir jaunimas ypatingai susidomėję moderniosiomis technologijomis gali būti priežastis, kodėl Estija neužleis technologijų lyderės pozicijos dar ilgą laiką.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt

(7)
(0)
(0)

Komentarai (6)