Naujos Rusijos atgimimo etapo tikslas – Baltijos šalys?  (21)

Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – dėl savo dydžio laikomos pažeidžiamomis, tačiau itin svarbiomis Rusijai – juk jos užima geografiškai labai svarbią vietą Rytų Europos lygumoje. Visos trys Baltijos šalys – atsidavusios NATO ir Europos Sąjungos narės, todėl Maskvai bus itin sudėtinga jas įtraukti į savo įtakos sferą.

Tiek Estijoje, tiek Latvijoje gyvena nemažai etninių rusų, būtent jie ir padeda Maskvai po truputį tvirtinti savo pozicijas – šis scenarijus itin aktualus Latvijoje, tačiau tinka ir Estijai. Tuo tarpu Lietuva Rusijai yra žymiai didesnis iššūkis, skelbia stratfor.com.

Lietuva

Kaip ir jos artimiausios kaimynės, Lietuva taip pat išsidėsčiusi Rytų Europos lygumoje. Ji tarnavo kaip tradicinis invazijos kelias iš Vakarų ir (kartu su Lenkija) Lietuva ne kartą metė iššūkį Rusijos valdžiai Rytų Europoje, ypač Baltarusijoje ir Ukrainoje. Lietuva taip pat turi sieną su Rusijai priklausančiu Kaliningradu.

Rusijos turimi svertai

Politiniai: Rusija gali džiaugtis tik ribotais ryšiais su Lietuvos verslo elitu ir politinio pasaulio periferijoje esančiomis politinėmis partijomis, praktiškai neturinčioms jokios įtakos parlamente.

Socialiniai: Etniniai rusai sudaro mažiau nei 10 % visų Lietuvos gyventojų ir tik 4 % iš jų yra ortodoksai.

Saugumo: Kaip ir kitos Baltijos šalys, Lietuva – svarbių įsipareigojimų turinti NATO narė, nepriklausanti Rusijos sąjungininkų ratui. Lietuvą supa Kaliningrade ir prie Sankt Peterburgo dislokuoti Rusijos kariai, šalis bendradarbiauja su Baltarusija.

Ekonominiai: Rusija kontroliuoja 37 % Lietuvos energijos bendrovės „Lietuvos dujos“, Lietuvai tiekia net 100 % visų gamtinių dujų išteklių ir didžiąją dalį naftos.

Rusijos laimėjimai, nesėkmės ir ambicijos

Lietuva – viena iš nuosaikiai agresyviausių ir drąsiausių Rusijai prieštarauti nebijančių valstybių, pakankamai greitai priėmusi Trečiąjį energetikos paketą ir į teismą padavusi patį „Gazprom“. Lietuva taip pat atkakliai skatina suskystintų dujų terminalo ir naujos branduolinės jėgainės statybas, nors Rusija ir stengiasi tam sutrukdyti, norėdama branduolines jėgaines statyti Kaliningrade ir Baltarusijoje. Rusijos derybos su Latvija dėl Maskvą ir Rygą sujungsiančios geležinkelio linijos – vienas iš bandymų sužlugdyti Baltijos valstybių vienybę.

Rusija atvirai demonstruoja savo galią Baltijos regione, didindama ginkluotės atsargas Kaliningrade, ir vis primena didžiulį energetikos srityje turimą potencialą – šiuo atveju kalbama apie du projektus Kaliningrade ir Baltarusijoje, visai prie pat sienos su Lietuva. Tačiau Lietuva ir toliau išlieka ištikima įsipareigojimams NATO ir Europos Sąjungai bei demonstruoja susidomėjimą tokiais regioniniais dariniais kaip „Nordic-Baltic“ grupė. Vilnius taip pat siekia daugiau naudos iš NATO per energijos saugumo centrą ir nori atkreipti JAV dėmesį, remdamas Vašingtono priešraketinės gynybos planus.

Kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lietuvoje Rusija taip pat nori užkirsti kelią visą regioną apimančių ekonominių, energetinių ir geležinkelių projektų įgyvendinimui. Maskva siekia sužlugdyti Lietuvą ar bent jau sumažinti paramą, kurią šalis gauna iš tokių įtakingų tarptautinių žaidėjų kaip Vokietija.

Tokia taktika Lietuvos atžvilgiu – tik dalis didesnio Maskvos užmojo suskaldyti NATO ir atgrasyti nuo kitų įsipareigojimų Baltijos šalių saugumui.

Lietuvos pozicija ir strategija

Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria savita būvimo teisėta politine galia, kurios interesai tokiose teritorijoje kaip Baltarusija ir Ukraina istoriškai persipynė su Rusijos, tradicija. Lietuva unikali ir tuo, jog labiau orientuojasi (tiek geopolitiškai, tiek ekonomiškai) į Rytų ir Vidurio Europą, o ne į Baltijos regioną ar Skandinaviją. Be to, santykinai nedidelis šalyje gyvenančių etninių rusų skaičius neužtikrina Maskvai čia tokių stiprių pozicijų kaip Estijoje ir Latvijoje. Tokia situacija sustiprina Lietuvos jėgas ir suteikia ryžto paprieštarauti Rusijai tokiose svarbiose sferose kaip energetika (Trečiasis energetikos paketas) ir politiniai ryšiai su Europa (šalis suteikia prieglobstį ir paramą Baltarusijos opozicijos veikėjams).

Lietuva – nedidelė šalis, todėl puikiai suvokia, jog viena Maskvai iššūkio mesti negali ir dėl šios priežasties ieško partnerių regione. Tai aiškiai atsispindi siekiuose užsitikrinti NATO vaidmenį energijos diversifikavimo projektuose ir paramą tokioms regiono saugumo iniciatyvoms kaip „Nordic-Baltic“ grupė ir JAV priešraketinės gynybos sistemos Vidurio Europoje. Lietuva sutarė su Lenkija mesti iššūkį Rusijos įtakai Baltarusijoje ir Ukrainoje, tačiau įtampa su Varšuva kultūriniais ir istoriniais klausimais šias pastangas apsunkina. Visa Lietuvos strategija Rusijos atžvilgiu pažymėta konfrontacijomis, nenoru nusileisti Maskvai nei ekonomikos, nei politikos klausimais bei bandymais niekais paversti Maskvos pasiekimus regione.

Rusijai nepavyksta tiesiogiai kištis į Lietuvos gyvenimą vien dėl to, jog šalies čia turimi svertai per daug menki. Tačiau Rusija ir toliau stengsis pakenkti regioninei ir institucinei paramai, kurią Lietuva bando užsitikrinti iš tokių sąjungininkų kaip NATO ir tokių regiono bendražygių kaip Lenkija ir kitos Baltijos valstybės. Dėl to įtampa gali dar augti ir galiausiai sukelti tiesioginę Lietuvos ir Rusijos konfrontaciją, nors karinių žaidimų tikėtis nėra pagrindo.

Estija

Estijos geografinė padėtis pavertė ją neatsiejama nuo Rusijos saugumo. Ši šalis įsitaisiusi Rytų Europos lygumoje – Vakarus ir Šiaurę jungiančiame tradiciniame invazijos maršrute. Estija ne per toliausiai nuo Sankt Peterburgo: kitais žodžiais tariant, arti pačios Rusijos širdies. Estija taip pat susijusi su Suomijos įlanka, todėl labai svarbi prieigai prie Baltijos jūros.

Rusijos turimi svertai

Politiniai: Rusija turi užmezgusi ryšių su opozicijai priklausančia Estijos Centro partija (pagrindine šalies partija, kur tiek daug etninių rusų ir jiems prijaučiančiųjų), vadovaujama Edgaro Savisaaro. Kalbant apie politiką, verslą ir saugumą, Maskva su šių sričių elitu Estijoje turi labai mažai bendro.

Socialiniai: Estijoje gyvena nemaža dalis etninių rusų (šalyje rusai sudaro 25 % visų šalies gyventojų). Iš jų apie 10-15 % sudaro rusai ortodoksai.

Saugumo: Estija – atsidavusi NATO aljanso narė ir nepriklauso Rusijos sąjungininkų tinklui. Tačiau Rusija Estiją supa kariniu požiūriu – Kaliningrade dislokuota 23 tūkst. karių, 8 tūkst. – prie Sankt Peterburgo. Dar keli tūkstančiai nuolat migruoja. Pačioje Estijoje nestinga rusų nacionalistų judėjimų, šalyje pasitaikė kibernetinių atakų, nukreiptų būtent iš Rusijos.

Ekonominiai: Rusijos rankose – daugiau nei trečdalis Estijos energijos bendrovės „Eesti Gas“. Estija visus gamtinių dujų išteklius importuoja būtent iš Rusijos, tačiau tai sudaro tik 10 % viso Estijoje sunaudojamos energijos, nes šalis pasikliauja savo naftingaisiais skalūnais ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Rusijos laimėjimai, nesėkmės ir ambicijos

Kariniu požiūriu Rusija 2010-2012 metais visame Baltijos regione demonstravo savo galią iš Prancūzijos įsigydama du „Mistral“ klasės sraigtasparnių nešėjus ir stiprindama karines pozicijas Kaliningrade ir Sankt Peterburge.

2011 metais Estija įsivedė eurą, taip dar paspartinusi ekonominę integraciją į Europos Sąjungą. Be to, Rusija Estijoje neteko ir politinės įtakos, kai Centro partija per 2011 metais vykusius parlamento rinkimus prarado vietų įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Nepaisant to, Centro partija išlieka didžiausia partija už valdančiosios koalicijos ribų ir antrąja pagal dydį partija visame politiniame šalies pasaulyje.

Pagrindinis Rusijos tikslas – siekti NATO aljanso susiskaldymo ir taip jam neleisti tapti aktyvesniu ir dar labiau įsipareigojusiu Estijai. Norėdama įgyvendinti šią užduotį, Maskva tikisi pakenkti Estijai ir susilpninti tarptautinę paramą šiai šaliai. Vienas iš šios strategijos etapų – užkirsti kelią Baltijos šalių regione vykdomiems ekonominiams, energetikos (ypač suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų) ir geležinkelio projektams (šiuo atveju konkrečiai kalbama apie į Europos Sąjungą orientuotą „Rail Baltica“ geležinkelio liniją).

Estijos pozicija ir strategija

Estija – nedidelė valstybė su 1,3 mln. gyventojų, įsikūrusi geografiniu požiūriu pažeidžiamoje teritorijoje. Šalies dydis ir geografinė pozicija privertė Estiją siekti užsienio galingųjų globos, tik tai padeda išsaugoti šalies nepriklausomybę ir suverenumą. Estija pasirinkto Vakarus, konkrečiai Europos Sąjungą ir NATO, nes šie sąjungininkai Talinui parankesni nei dvišalių santykių stiprinimas su stipresnėmis valstybėmis ar Rusijos valdomomis grupėmis.

Rusijai ir toliau nerimstant, NATO Estijai tapo ypač svarbus sąjungininkas, padedantis išlaikyti šalies saugumą. Siekdama narystės bendros euro zonos valiutos zonoje, Estija ilgai nedvejojusi reformavo savo ekonomiką, o bandydama paskatinti NATO dar labiau rūpintis šalies saugumu, ypač per Taline įkurtą kibernetinio saugumo centrą, tobulina technologijų sektorių.

Tačiau Estija puikiai supranta, jog pernelyg priešiškai Rusijos atžvilgiu elgtis negali dėl kelių akivaizdžių priežasčių: per daug artimos geografinės kaimynystės ir nenoro siutinti gana gausią šalyje gyvenančių rusų bendruomenę. Talino politika Maskvos atžvilgiu skiriasi nuo Latvijos ir Lietuvos pozicijų: Vilnius laikosi agresyvesnės strategijos, o Latvija labiau linkusi bendradarbiauti.

Estijos priklausomybė euro zonai suriša rankas Rusijai vykdyti strateginį ekonominį skverbimąsi į šalies reikalus (nekalbant apie energijos išteklius, nes šiuo atveju pati Estija gaminasi energiją iš savo atsargų). Estija, skirtingai nuo kitų Baltijos šalių, ekonominius ir finansinius santykius itin glaudžiai palaiko su Skandinavijos šalimis, pavyzdžiui Švedija ir Suomija. Tuo pačiu Talinas ne taip linkęs mesti iššūkį Rusijos energijos politikai, nes nori sumažinti rusų bendruomenės šalyje pasidalijimą į priešiškas stovyklas.

Neagresyvi Estijos pozicija Rusijos atžvilgiu ir sunkumai, kylantys Maskvai skverbiantis į šalies politiką ir ekonomiką, leidžia manyti, jog Rusijos atgimimas artimiausioje ir ne tokioje artimoje ateityje greičiausiai Maskvos santykių su Talinu iš esmės nepakeis. Tačiau tai tikrai netrukdys Maskvai ir toliau bandyti pakenkti Baltijos šalių vienybei ir izoliuoti jas ne tik nuo NATO, bet ir supjudyti viena su kita.

Latvija

Kaip ir Estija, Latvija įsikūrusi Rytų Europos lygumoje, o tai vėlgi labai svarbu Rusijos saugumo užmačioms. Be to, Ryga – vienas iš pačių svarbiausių uostų visoje buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje.

Rusijos turimi svertai

Politiniai: Rusija glaudžiai susijusi su opozicijai priklausančia Latvijos Santarvės centro partija – pagrindinę šalies rusų bendruomenės politinę jėgą, Maskva remia ne tik partiją, bet ir jos lyderį, Rygos miesto merą Nilą Ušakovą. Maskva turi ryšių ir Latvijos verslo elite, ypač sostinėje Rygoje.

Socialiniai: Etniniai rusai sudaro apie 27 % visų Latvijos gyventojų, iš jų apie 15 % yra rusai ortodoksai.

Saugumo: Kaip ir Estija, Latvija – abipusių įsipareigojimų saistoma NATO narė, nepriklausanti nei vienam iš Rusijai priklausančių sąjungininkų aljansų. Latviją taip pat supa Rusijos karinės pajėgos – kariai Kaliningrade ir prie Sankt Peterburgo.

Ekonominiai: Rusija kontroliuoja vieną trečdalį Latvijos energijos firmos „Latvijas Gaze“ akcijų ir šaliai tiekia net 100 % visų suvartojamų gamtinių dujų bei didžiąją dalį naftos.

Rusijos laimėjimai, nesėkmės ir ambicijos

2011 metais Santarvės centrui parlamento rinkimuose iškovojus daugumą mandatų, Rusija šventė pergalę politinėje plotmėje, nors šios partijos į valdančiąją koaliciją ir niekas nepriėmė. Rusija su Latvija sprendė verslo reikalus, šiuo metu Ryga ir Maskva derasi dėl šiuos du miestus sujungsiančios geležinkelio linijos tiesimo – šis projektas Latviją domina labiau nei į Europos Sąjungą orientuotas „Rail Baltica“ projektas.

Rusija savo karinę galią demonstravo stiprindama pajėgumą Kaliningrade ir kaimyninėje Baltarusijoje, tačiau Latvija neišsigando ir toliai mieliau linksta prie NATO ir Europos Sąjungos, ją domina tokie regioniniai dariniai kaip „Nordic-Baltic“ grupė – Šiaurės ir Baltijos šalių regionų bendradarbiavimo forumas.

Rusija tikisi sustiprinti Santarvės centro partiją (kol ji vis dar nesėkmingai bando prisibelsti į valdančiąją koaliciją) pačioje Latvijoje kurstydama nestabilumą (protestai, referendumai dėl kalbos ir panašūs dalykai). Laikydamasi plano skaldyti NATO ir atgrasyti nuo naujų Aljanso įsipareigojimų Baltijos valstybėms, Rusija nori vieno iš dviejų – smogti Latvijai žemiau juostos arba susilpninti šalies paramos bazę. Maskva siekia sunaikinti Baltijos šalių vienybę su Ryga pasirašydama vis daugiau verslo ir ekonominių sandorių – t. y. sukurti partnerystės iliuziją. Rusija taip pat norėtų apriboti Latvijos vaidmenį Europos Sąjungos Trečiajame energetikos projekte.

Latvijos pozicija ir strategija

Kaip ir kaimyninė Estija, Latvija – nedidelė valstybė, kurioje gyvena nemažai etninių rusų. Šie Latvijos gyventojai skatina Latvijos politinių partijų ir etninių rusų partijų dalijimąsi į priešiškas stovyklas – būtent šį galvosūkį turi išspręsti bet kuri sėkmingai dirbti norinti Latvijos vyriausybė.

Galingiausias politinis svertas, esantis Rusijos rankose, vis dėl to yra būtent Latvijos partija Santarvės centras, tačiau vietos valdžia Maskvos dominavimą ir įtaką bando bet kokia kaina neutralizuoti – aiškiausias to įrodymas labai paprastas: Santarvės centrui net ir po pergalės rinkimuose durys į valdančiąją koaliciją buvo uždarytos. 2011 metaus Latvijoje sudaryta silpnoka vyriausybė.

Latvijai taip pat būtinas globėjas iš užsienio, padėsiantis išlaikyti šalies suverenumą ir nepriklausomybę. Kaip ir kitos Baltijos šalys, Ryga šiam vaidmeniui ilgai nedvejojusi pasirinko Europos Sąjungą ir NATO. Tačiau, atsižvelgiant į faktą, jog energetiniu požiūriu Latvija labiau priklausoma nuo Rusijos nei Estija ir turi mažiau erdvės manevrams nei Lietuva, Latvija, nepaisant iš pirmo žvilgsnio ir nelabai palankios vyriausybės sudėties, glaudžiau bendradarbiauja su Maskva ekonomikos klausimais. Latvija derisi su Rusija dėl Rygą ir Maskvą sujungsiančios geležinkelio linijos (o tai komplikuoja derybas dėl į Europos Sąjungą orientuoto „Rail Baltic“ projekto bei kelia grėsmę Baltijos šalių vienybei) ir neskuba įgyvendinti prieš Rusiją nukreiptų sprendimų, pavyzdžiui Trečiojo energetikos paketo. Nepaisant to, Latvija strategiškai lygiuojasi į Vakarus ir demonstruoja tai per itin glaudžius santykius su Švedija ir Suomija bei tokiais regioniniais dariniais kaip „Nordic-Baltic“.

Atsižvelgiant į gana silpnas dabartinės Latvijos vyriausybės pozicijas ir Rusijos politinius bei socialinius laimėjimus šalyje, galima teigti, jog 2012 metais Latvijai bus gana sunkūs. Rusija galės daryti įtaką Baltijos šalių ir regiono projektams, skirtiems nubaidyti Latviją nuo Rusijos, tačiau strategine prasme nesugebės pakeisti Latvijos orientacijos į Vakarus.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (21)