Kodėl mes slapta puikuojamės savo užimtumu?  (0)

„Mes turime problemą ir keisčiausia tai, jog ne tik apie ją žinome, bet ir ja puikuojamės. Dar šiandien viena pažįstama man pasigyrė, jog yra tokia užimta, kad pastarąsias dvi savaites vidutiniškai miega po keturias valandas per parą. Ji nesiskundė, o didžiavosi šiuo faktu. Ir ji tokia ne viena“, – rašo bestselerio „Essentialism: The Disciplined Pursuit of Less“ („Esencializmas: disciplinuotas mažesnio siekimas“) autorius Gregas McKeownas, lektorius tokiose įmonėse kaip Apple, Google ar Linkedln.

Pasak jo, kiekvienas gyvename didžiuliame burbule, kuris gali būti vadinamas daugiau burbulu, dėl to net racionalūs žmonės elgiasi ypač neracionaliai. Tokia jau burbulų prigimtis, kad nesupranti tikrosios vertės, kol jis nesprogsta – tuomet belieka krapštyti galvą, svarstant, kaip galėjai būti toks neracionalus. Harvard Business Review tinklaraščio įraše McKeownas teigia, jog būdami burbule pervertiname siekį viską turėti, viską pasiekti, viską nuveikti.

Šis nedisciplinuotas visko siekimo burbulas veši ir dėl trijų vyraujančių tendencijų – išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų internete bei kraštutinio vartotojiškumo. „To rezultatas yra ne tik informacijos, bet ir nuomonių perteklius. Dar niekuomet istorijoje taip puikiai nežinojome, kad veikia kiti ir ką mes „turėtume“ veikti. Tokiame procese mes buvome apgauti, kad sėkmė reiškia buvimą supervyru ar supermoterimi, galinčiais nudirbti viską. Žinoma, mes giriamės savo užimtumu – tai kodas, rodantis sėkmę bei svarbą“, – pažymi Gregas McKeownas. Vienas iš pavyzdžių – tėvai ne tik patys priklausomi nuo daugiau siekio, bet ir kitus į tai stumia, lenktynėse į „gerą universitetą“ jie apkrauna savo vaikus absurdiškais namų darbais, sporto bei meno užsiėmimais bei kita popamokine veikla. Kartu apsisunkiname bei kitus apsunkiname ir užimtumu, miego trūkumu bei stresu, rašoma Harvard Business Review tinklaraštyje.

Nedisciplinuotam daugiau siekiui įveikti autorius siūlo disciplinuotą mažesnio siekimą. Pasak jo, vis daugiau žmonių renkasi šią permainą: gyvenimą tvarko pagal tai, kas iš tiesų svarbu, o į visa kita numoja ranka. Rytais jie išeina pasivaikščioti, kad galėtų pamąstyti, išsidera savaitgalius darbe, kai iš tiesų nereikia dirbti, tam tikriems periodams išjungia susisiekimo priemones, namie sukuria zonas be technologijų. Laiką Facebooke jie iškeičia paskambindami žmonėms, kurie iš tikrųjų rūpi. Užuot bėgioję iš susirinkimo į susirinkimą jie palieka tuščių laukelių savo darbotvarkėse, kad galėtų nudirbti tai, kas svarbiausia. Gregas McKeownas juos įvardija kaip esmininkus (angl. essentialists). Jo teigimu, jau prasidėjęs tokių asmenų judėjimas: net įmonės varžosi tarpusavyje šioje srityje: nuo Google modernių poilsio kapsulių iki meditacijos patalpų Twitterio, Facebooko ar Ebay darbuotojams. Pirmą kartą šiųmetiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose vyko net kelios sesijos apie dėmesingumą.

„Negi nejaustumėte laisvės bei energijos antplūdžio atsikratę nereikalingais, neesminiais savo pergrūsto gyvenimo reikalais, kad galėtume sutelkti dėmesį ties tuo, kas iš tiesų svarbu?“ – klausia įrašo autorius. Anot jo, žmonės pradeda suprasti, jog daugiau burbului sprogus lieka tik jausmas, kad brangus laikas – iššvaistytas, ir dėl daugybės beprasmių reikalų atsisakyta tų kelių, kurie išties rūpi. Keli McKeowno patarimai, kaip iš minėto burbulo išeiti:

1. Kas tris mėnesius – apmąstymų laikas. Įmonės rengia ketvirtinius susirinkimus tam, kad atsitrauktų nuo kasdienių darbų ir apsvarstytų strateginius klausimus. Taip pat ir asmeniškai svarbu nepasiduoti banalybėms ir apmąstyti esmes. Galbūt suveiktų trijų taisyklė: kas tris mėnesius paskirti tris valandas apmąstyti tris dalykus, kurių verta siekti.

2. Geriems rezultatams – poilsis. Mažai kas žino, jog vienas svarbiausių veiksnių, atskiriančių gerus ir puikius darbuotojus, yra valandos, kurias jie praleidžia miegodami. Vieno tyrimo duomenimis, patys geriausi smuikininkai miegodavo ilgiau nei mažiau pasiekę jų kolegos – vidutiniškai 8,6 val. per parą.

3. Veiklos gali turėti galiojimo laiką. Nors tradicijos svarbios, ne kiekviena nauja veikla turi tapti tradicija. Pasisekė ką nors pasiekti – galima pasidžiaugti ir judėti toliau, išsaugant puikų prisiminimą.

4. Bent vienas „ne“ pasitaikiusiai gerai progai per savaitę. Tai, kad esame kur nors pakviesti, dar nėra pakankama priežastis ten nueiti. Nors puikių pasiūlymų atsisakymas lyg ir priešingas sveikam protui, to nedarydami neturėsime laiko išsiaiškinti, kam iš tiesų norime skirti savo jėgas.

Pagal Harvard Business Review parengė Rosita Garškaitė

Aut. teisės: bernardinai.lt
bernardinai.lt

(56)
(3)
(53)

Komentarai (0)