Masinis išsipardavimas - naujos ekonominės krizės pranašas?  (2)

„Bloomberg“ paskaičiavo, kad per šią savaitę 400 turtingiausių pasaulio žmonių neteko bendrai daugiau nei 70 mlrd. JAV dolerių (apie 191 mlrd. Lt). Ar tai – naujos krizės pranašas?

Praėjusią savaitę prasidėjęs finansinių instrumentų išpardavimas lėmė didžiausią savaitinį „S&P 500“ indekso smukimą per pastaruosius porą metų.

Pirmadienį taip pat žemyn besitęsusi indekso kreivė antradienį šiek tiek pradėjo kilti į viršų, tačiau ir toliau kėlė klausimų, kas vyksta finansų rinkose.

Skelbiama, kad nuo rugsėjo mėnesį fiksuoto visame pasaulyje pardavinėjamų akcijų rekordo jų vertė smuko apie 3,5 trilijono JAV dolerių (9,53 trilijono Lt).

Ar finansinių instrumentų išpardavimas nesignalizuoja apie pasaulį galinčią sustingdyti naują krizę? Investicijų valdytojai ramina, kad JAV rinkos akcijų vertės koreliacija buvo laukta ir prognozuoja, kuo nerimas akcijų biržose pasibaigs.

Akcijų vertės kritimas nebuvo netikėtas

Investicijų valdymo įmonės „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis pesimizmą akcijų biržose vertina kaip ekonominių pasikeitimų pasekmę ir tiki, kad tai tik trumpalaikė korekcija finansų rinkoje, kurios jau reikėjo.

„Kai investuotojai investuoja, nežiūrėdami kiek ir už ką moka, o tam tikrose vietose tai jau buvo galima pamatyti, tai jiems reikia priminti, kad reikia skaičiuoti“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto juodų debesų, besikaupiančių virš finansų rinkos, A. Milevskis nemato.

Analitikas priminė, kad JAV akcijos brango daugiau nei penketą metų. Kai kurių įmonių akcijų vertės prieaugis siekė iki 200 proc., o kai kurių sričių, tokių kaip biotechnologijos, net 300-400 proc.

„Optimizmas investuotojų Amerikoje buvo pasiekęs neregėtas aukštumas – visi investuotojai buvo optimistai. Turėjome struktūrinę situaciją, kai visiems viskas atrodė gerai. Tokiu metu investuotojai dažniausiai pamiršta apie galimas rizikas“, – tęsė pašnekovas.

Pasak A. Milevskio, didesnių akcijų kainų korekcijų nebūta jau dvejus metus: „Kainos kilo, kilo, kilo, o vėliau atėjo laikas, kai dėl tam tikrų įvykių investuotojai buvo paskatinti išsipardavinėti“.

Išsigando galimo palūkanų pakėlimo

Vienas iš veiksnių, patempusių akcijų kainų kreives žemyn, praėjusią savaitę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pranešimas apie sumažintą pasaulio ekonomikos augimo prognozę.

„Taip pat įspėjo investuotojus, kad akcijų kainos gali būti pasiekusio „putotas“ (angl. Frothy) kainas ir tai jau tam tikro burbulo užuomazgos ir kad investuotojai turėtų įžvelgti rizikas, kurių iki tol nematė“, – komentavo investicinių fondų valdytojas.

Taip pat specialistas spėja, kad išparduoti akcijas investuotojus paskatino praėjusį ketvirtadienį JAV paskelbti duomenys apie gerus darbo rinkos rodiklius: „Atrodo, kad tai labai gera naujiena, bet investuotojai pradėjo pardavinėti rizikingus instrumentus, o tai – reakcija į JAV centrinio banko skatinimo stabdymą ir galbūt netgi anksčiau nei tikėtasi galimas pradėti kelti palūkanas“.

A. Milevskio teigimu, būtent palūkanų kėlimas – viena didžiausių investuotojų baimių.

„Joms didėjant, didėja ir akcijų reikalaujama grąža. Didėjančios palūkanos reiškia mažesnes akcijų, nekilnojamojo turto kainas“, – aiškino pašnekovas.

Paklaustas, kiek laiko gali tęstis pesimistiškesnės nuotaikos finansų rinkose, A. Milevskis teigė: „Jei reikėtų pasakyti vienareikšmiškai, būtų sunku. Galiu pasakyti tik tiek, kad savo fonde, kurį valdome, vis dar turime JAV akcijų, bet nebeturime nei Europos, nei besivystančių rinkų. Viską pardavėme daugiau nei prieš mėnesį. Ir šiuo metu matome tolimesnę bendrą akcijų korekciją. Mes negalime pasakyti, kiek laiko ji tęsis ir kokio dydžio bus, bet matydami didesnę grėsmę nei standartiškai, mes automatiškai draudžiamės ir mažiname akcijų dalį“.

Analitiko teigimu, standartinė akcijų kainos korekcija siekia apie 15 proc. ir ji vidutiniškai vyksta kartą per metus. Dabar pasaulinis akcijų indeksas yra nukritęs apie 7-8 proc., todėl, A. Milevskio teigimu, dar 7 proc. kritimas galimas.

„O žinant tai, kad didesnės korekcijos nebuvo daugiau nei dvejus metus, nereikėtų nustebti, kad ji gali būti ir 20 proc., bet bendrai žiūrint negalvočiau, kad matysime kažką panašaus kaip 2007 m.“, – spėjo pašnekovas.

Pasak jo, jei akcijų kainų kritimas įgautų pagreitį, įsikištų centriniai bankai, kurie paskelbtų apie naujus ekonomikos skatinimo paketus.

„Nemanau, kad JAV atstovai, matydami, kad ekonomika atsigauna, norėtų pamatyti, kaip mini krizė finansų rinkoje tą optimizmą panaikina ir persimeta į rimtesnę ekonomiką“, – svarstė jis.

Jaudinasi dėl Europos

Lietuvoje investicijų valdymo įmonę „Dovre Foraltning“ įsteigęs norvegas Stigas Roaras Myrsethas taip pat neįžvelgia pasaulinių grėsmių dėl sujudimo akcijų biržose. Kartu analitikas vardija, kas sukėlė investuotojų nerimą.

„Šiemet pamatėme, kad ekonomikos vystymasis Europoje ir Japonijoje nuvylė – pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo. JAV tai žinojo jau seniau, bet visi taikstėsi ir tik dabar prasidėjo reakcija, – teigė jis. – Kita problema – Europoje ekonomikos augimą paskatinti stengiamasi jau daugiau nei penkerius metus, bet dar nepavyksta. Rinkos pradeda klausti, kodėl situacija dar tokia negera“.

Norvegas taip pat prideda, kad prie investuotojų nerimo gali prisidėti Ebolos virusas, Islamo valstybė, Ukrainos karas.

Vis dėlto S. R. Myrsethui dabar vykstanti kainų korekcija, kaip ir A. Milevskiui nėra netikėta.

„Manau, kad po dviejų metų nesibaigiančio akcijų augimo buvo natūralu, kad kažkuriuo metu bus atsitraukta. Manau, kad tai nėra kažko didelio pradžia, esu optimistiškai nusiteikęs dėl pasaulio ekonomikos ateities“, – kalbėjo jis.

Pasak analitiko, žinoma, staigaus pasaulio ekonomikos augimo tikėtis negalima, tačiau jis vis vien išliks.

„Dabar atrodo, kad bendras pasaulio vaizdas yra pozityvus. Viskas labai priklausys nuo Europos augimo, bet nematau čia galimybės griūčiai. Žinoma, Europa kenčia nuo Rusijos sankcijų, karo Ukrainoje, bet, manau, tai trumpalaikis efektas“, – įsitikinęs pašnekovas.

S. R. Myrsetho optimizmą palaiko ir daugiau faktorių – naftos kainos kritimas: „Pradėjusios kristi degalų kainos padės Europos, Japonijos ir JAV ekonomikoms greičiau augti“.

Neįprastų pokyčių akcijų rinkose nemato

Pasikeitimus akcijų biržose ramiai stebi ir „Finasta Asset Management“ fondų valdymo departamento direktorius Vitalijus Šostak.

Pasak jo, panašūs kainų kritimai buvo 2012 m., kiek mažesni 2013 m. ir net šių metų pradžioje.

„Tai kol kas neįprasto nieko akcijų rinkose nevyksta, – tvirtino jis. – Nuo vasario pradžios iki dabartinės viršūnės JAV akcijos visą laiką kilo aukštyn. Tam tikro pasikoregavimo, pelno pasiėmimo buvo laukta jau kurį laiką ir jis pagaliau atėjo“.

Vis dėlto piešdamas pasaulio ekonomikos perspektyvos paveikslą, V. Šostak teigė daug rožinės spalvos nematantis: „Tai lėto augimo ir ne per daug optimistinis“.

Grįždamas prie akcijų kainos koreliacijos pašnekovas tiki, kad trumpalaikio kritimo scenarijus yra labiau tikėtinas.

„Nieko neįprasto nevyksta ir po kurio laiko vėl grįšime prie kilimo tendencijos. Tai labiau tikėtinas scenarijus nei tas, kad viskas bus blogai“, – ramino pašnekovas.

Specialistas teigė, kad dabartinės situacijos JAV negalima lyginti su 2007 m. Pasak jo, tuo metu jau buvo žinoma apie JAV probleminį (NT) sektorių, žlungančią finansų sistemą, daug kompanijų turėjo rimtų finansinių problemų.

„Dabar kompanijų padėtis geresnė: jų įsiskolinimo laipsnis daug mažesnis, turi daugiau grynųjų lėšų bei turtas daug stipresnis“, – vardijo investicijų valdytojas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Ugnė Karaliūnaitė

(9)
(2)
(7)

Komentarai (2)