Laisva prekyba ar prekyba laisve?  (4)

Rekordinis JAV – Europos prekybos sandoris padarys didelę įtaką sveikatai ir aplinkai. New Scientist paaiškina, kas tai yra – ir kaip tai paveiks jus

Taigi, kas yra TTIP?

Tai didžiulis prekybos sandoris, dėl kurio dabar derasi Europos Sąjunga ir JAV. Kasmetinė prekybos apimtis tarp šių dviejų blokų jau sudaro 1 trln. €. Jei bus pasiektas susitarimas, sandoris sudarys 45 % pasaulinio BVP, ir TTIP bus didžiausias kada nors sudarytas prekybos sandėris.

Kodėl man tai turėtų rūpėti?

Kadangi tai tikriausiai paveiks jūsų gyvenimo kokybę. Susitarimas skirtas ekonomikos stimuliavimui, sugriaunant prekybos barjerus ir taip visus praturtinant. Tačiau oponentai teigia, kad šie barjerai toli gražu nėra beprasmiai ir egzistuoja, kad apsaugotų tokius viešuosius interesus, kaip sveikata ir aplinka.

Kada ji įsigalios?

Nežinia. Kadangi derybos vyksta už uždarų durų, ir jų rezultatai laikomi paslaptyje, nežinome, kiek jau pasistūmėta. Diskusijos prasidėjo 2013 metais, planuojant juos pabaigti kitais metais, bet dabar manoma, kad derybos truks bent jau iki 2017-ųjų.

Bet tai tiesiog dar viena prekybos sutartis?

Ne. Egzistuojančios prekybos sutartys – kurių visame pasaulyje yra dešimtys – dažniausiai reiškia importo ir eksporto mokesčių, tarifų sumažinimą.

TTIP yra kas kita. Kadangi tarifai tarp ES ir JAV jau dabar labai maži, ji susitelks į „ne tarifinius“ barjerus, kurie iš esmės reiškia prekybos ir investavimo reguliavimą.

Taigi, kam tai bus naudinga?

Tokių barjerų eliminavimas būtų gera naujiena multinacionalinėms korporacijoms, kurios norėtų veikti ES ir JAV be skirtingų reguliavimų. Daugelis tokių korporacijų remia TTIP. Tai bus ypač naudinga automobilių, chemijos, farmacijos ir finansų paslaugų pramonei.

Sutarties rėmėjai sako, kad tai bus naudinga mums visiems. Jų ekonominiai modeliai numato, kad šis liberalizavimas bendrai ES ir JAV BVP padidintų daugiau, nei 100 milijardų dolerių, o taip pat sukurtų darbus, pakeltų algas, sumažintų kainas ir padidintų pasirinkimą. Bet kritikai sako, kad šie skaičiai nepatikimi ir tėra PR triukas.

O kas nukentės?

Daugelis reguliavimų, kuriuos tikriausiai paveiks TTIP, skirti apsaugoti sveikatą ir aplinką – nustato saugius pesticidų maiste ir cheminių medžiagų kosmetikoje lygius . Nusiteikusieji prieš TTIP baiminasi, kad šis reguliavimas bus sušvelnintas ar panaikintas, ir paprastiems žmonėms kils didesnė grėsmė vien dėl didesnio daugianacionalinių kompanijų pelno.

Tačiau kiti teigia, kad šios baimės perdėtos: tikslas yra suderinti reguliavimo sprendimų priėmimą ir abipusiai pripažinti „skirtingi, bet lygūs“ požiūrį. Pavyzdžiui, ES ir JAV automobilių gamintojai vadovaujasi skirtingomis saugumo taisyklėmis, bet gamina tokius pat saugius automobilius. TTIP palengvintų tokių pačių automobilių pardavimą abiejose Atlanto pusėse.

Tikriausiai nukentės balansas?

Nebūtinai. Sutartyje tikriausiai bus arbitražo procedūra ISDS – Investuotojo ir valstybės disputų sprendimas (Investor to State Dispute Settlement). Taip kompanijos galės paduoti į teismą vyriausybes, jei šios daro ką nors, kenkiančio jų pajamoms, tarkime, uždraudžia produktą sveikatos sumetimais, arba atmeta viešųjų paslaugų perėjimo prie rinkos reguliavimo įstatymus. Panašus kitų prekybos sutarčių reguliavimas sukūrė įstabių susitarimų korporacijų naudai.

Ar tai neišvengiama?

Tai ne pirmas kartas, kai JAV ir ES bandė sukurti plačią prekybos sutartį. TTIP derybos irgi gali nepavykti.

Bet TTIP turi plačią vyriausybių paramą, o nacionaliniai parlamentai prieš ratifikavimą jį galės tik trumpai nagrinėti.

O po ratifikavimo bus sunku reikalauti kieno nors atsakomybės. Visa dokumentacija bus užrakinta 30 metų.



TTIP – Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė (Transatlantic Trade and Investment Partnership)


New Scientist № 2993

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(16)
(4)
(12)

Komentarai (4)