Nepaisydamas sistemos griuvimo ženklų, VDR lyderis Erichas Honeckeris is pareiškė, kad „Berlyno siena prastovės dar 50, o gal ir 100 metų“.

Dvidešimtmetis Chrisas Gueffroy'us tapo paskutiniuoju VDR piliečiu, kuris buvo nušautas, bandydamas bėgti per sieną į Vakarus.

Vengrija nutaria atverti sienas su Austrija. Vengrų armijos kariai pradeda ardyti pasienio įtvirtinimus.

Pirmojo oficialaus vizito į Vakarų Vokietiją metu, Michailas Gorbačiovas VFR kancleriui Helmutui Koliui praneša, kad Sovietų Sąjunga atsisako taip vadinamos „Brežnevo doktrinos“ ir kad SSRS daugiau jėga nebepalaikys komunistinio režimo Rytų bloko šalyse.

Vengrija atidaro sienas su Austrija. Dešimtys tūkstančių VDR gyventojų bėga į Vakarus per Vengriją. Kai kurie iš jų prieglobsčio ieško VFR atstovybėse Varšuvoje ir Prahoje.

Per VDR nusirita antivyriausybinių demonstracijų banga. Jos prasidėjo Leipcige ir įvairiose šalies dalyse tęsėsi visą spalį.

VDR mini šalies susikūrimo 40-ąsias metines. Michailas Gorbačiovas išnaudoja šį momentą Honekerio įtikinimui pradėti reformas: „Istorija nubaudžia vėluojančius“. Bet Honekeris nutaria šį patarimą ignoruoti.

Erichas Honekeris priverčiamas atsistatydinti iš Vieningosios Vokietijos socialistinės partijos politinio biuro pirmininko posto. Šiame poste jį pakeičia Egonas Krenzas.

Berlyne vyksta masinės demonstracijos, kuriose dalyvauja apie pusę milijono žmonių. Armija jų išvaikymui nieko nesiima.

Guntheris Schabowskis spaudos konferencijoje praneša apie naujas išvažiavimo į užsienį taisykles. Per sieną patraukia tūkstančiai žmonių.