Kodėl negalima kopijuoti Barako Obamos miego įpročių?  (4)

Žmones, kurie giriasi miegą vos penkias valandas per naktį, derėtų nedelsiant užčiaupti, kaip ir rūkorius, sako vienas profesorius, teigiantis, kad miego stoka yra labai žalinga.

Neurologijos profesorius Russellas Fosteris iš Oksfordo universiteto tvirtina, kad miego trūkumas žaloja visuomenės sveikatą. Jo teigimu, itin anksti besikeliančių žmonių smegenys funkcionuoja taip blogai, kad jie atrodo tarsi neblaivūs, rašo „The Telegraph“. Šie komentarai pasirodė po tyrimų, patvirtinusių, kad darbas naktinėse pamainose paspartina senėjimo procesus ir yra susijęs su padidėjusia vėžio, širdies ligų ir antrojo tipo diabeto rizika.

Profesorius R. Fosteris, vadovaujantis Miego ir cirkadinių neurologijos mokslų institutui, paragino keisti požiūrį į ankstyvą kėlimąsi. „Šiandien tikrai įsitvirtino tokia kultūra: praėjusią naktį miegojau tik penkias valandas ir koks aš esu fantastiškas, - sakė jis. – Iš tikrųjų turėtume šnairuoti į tokius dalykus, kaip ir į rūkymą. Turėtume sau priekaištauti, kad nepakankamai rimtai vertiname savo miegą“.

Neurologas išreiškė susirūpinimą, kad miego stoka ne tik gali sukelti pavojų tokiose darbo sferose kaip sveikatos priežiūra ir transportas, kur neišsimiegojusio žmogaus keliami pavojai yra akivaizdūs, bet ir gali pakenkti svarbių sprendimų kokybei. „Miego stoka kenkia virtinei įgūdžių – empatijai, informacijos apdorojimui, sugebėjimui bendrauti. Tačiau pačioje viršūnėje tampi itin impulsyvus, dėl šios problemos sutrinka mąstymas“, - teigė R. Fosteris.

„Pažiūrėkite į bankus, pažiūrėkite į pastarojo meto sprendimus dėl Graikijos krizės, - teigė jis. – Matome, kad svarbiausios derybos vyksta naktimis. Sprendimus bandoma priimti tuomet, kai protinės galios būna nusilpusios“. Profesorius sako, kad daug žmonių, kurie keliasi dar prieš aušrą, tiesiog nežino, kokį neigiamą poveikį miego stoka gali turėti jų smegenų funkcijoms.

„Ketvirtą valandą ryto mūsų sugebėjimas apdoroti informaciją prilygsta alkoholio kiekiui, nuo kurio mes jau būtume oficialiai neblaivūs – tarsi būtume išgėrę kelis stiklus viskio ar alaus“, - teigė jis. R. Fosteris sakė, kad įrodymai dėl naktinių pamainų keliamo pavojaus sveikatai yra įtikinami.

„Žmonės visada manė, kad organizmas prisitaiko prie naktinių pamainų, kad kūno laikrodis prisiderina prie poreikio dirbti naktimis. Tačiau daugybė įvairių studijų rodo, kad organizmas iš tikrųjų neprisitaiko“, - pažymi jis.

Jo teigimu, bendros poilsio stokos pakanka, kad sutriktų dėmesys ir ištiktų atsitiktiniai „mikrosnūstelėjimai“, pavyzdžiui, vairuojant. Sumažėja ir gebėjimas apdoroti savo mintis. Pernai vienas prancūzų tyrimas parodė, kad maždaug dešimt metų naktinėmis pamainomis dirbusių darbininkų smegenys buvo pasenusios papildomai šešeriais su puse metų.

Palyginus su žmonėmis, dirbančiais dienos metu, Tulūzos universiteto tyrime dalyvavusiems naktinių pamainų darbininkams buvo suprastėjusi atmintis, sumažėjęs informacijos apdorojimo greitis ir susilpnėjusios bendros smegenų funkcijos. Miego stoka sutrikdo medžiagų apykaitą ir padidina organizme „streso hormono“ kortizolio kiekį. Visa tai gali baigtis aukštesniu kraujospūdžiu ir padidėjusia insulto rizika.

Vienas 2010 metų plataus masto tyrimas nustatė, kad palyginus su 6 – 8 valandas per naktį miegančiais žmonėmis, tie asmenys, kurie miegodavo mažiau kaip šešias valandas per naktį, 12 proc. dažniau mirdavo pirma laiko, t.y. nesulaukę 65 metų. Varviko universiteto ir Federiko II universiteto Medicinos fakulteto Neapolyje komandos analizavo iš viso 16 studijų, kuriose dalyvavo 1,3 mln. žmonių.

Tačiau pernelyg ilgas miegojimas taip pat siejamas su prasta sveikata ir padidėjusia ankstyvos mirties rizika. Tyrimai taip pat nustatė, kad miegas padeda prisiminti informaciją, kuri pasimeta mūsų smegenų užkaboriuose. Geriausia būtų miegoti 7 valandas. Ekseterio universiteto eksperimentai parodė, kad tie tyrimo dalyviai, kurie per 12 valandų pamiršo tam tikrą informaciją, po nakties miego dvigubai dažniau prisimindavo tai, ką buvo pamiršę.

Kiek miegodavo garsūs asmenys?


Eidama Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės pareigas, Margaret Thatcher naktimis miegodavo tik keturias valandas, tačiau ji reguliariai priguldavo dienos metu.

Teigiama, kad paklaustas, kiek valandų žmonėms reikia miegoti, Napoleonas Bonapartas atsakė: „Vyrui – šešias, moteriai – septynias, o kvailiui – aštuonias“.

JAV prezidentas Barackas Obama naktimis miega tik šešias valandas. Verslo magnato Donaldo Trumpo nakties miegas trunka dar trumpiau – nuo trijų iki keturių valandų.

Seras Winstonas Churchillis per Antrąjį pasaulinį karą miegodavo tik po keturias valandas, tačiau dienomis eidavo dviejų valandų pogulio.

Teigiama, kad mokslininkas Albertas Einsteinas miegodavo po dešimt valandų ir dar priguldavo snūstelėti dienos metu.

Buvęs „Microsoft“ vadovas Billas Gatesas yra sakęs, kad jam reikia septynių valandų miego, kad būtų „ryškus“.

Aut. teisės: delfi.lt

(13)
(0)
(13)

Komentarai (4)