$5 mlrd. Apple investicija rodo, kokia bus daugelio biurų ateitis: pievelės, sofos, nuolatinis judėjimas ir totalus sekimas (Video)  ()

Silicio slėnis diktuoja ne tik technologijų ir gyvenimo stiliaus madas. Kitas permainų taikinys – jūsų darbo vieta

Šių metų balandžio mėnesį Apple korporacija pradėjo pirmųjų darbuotojų perkėlimą į naują, gigantišką riestainį primenančią būstinę Kalifornijoje, nors pačios statybos dar nėra iki galo užbaogtos.

Didesnė už Pentagoną konstrukcija kompanijai kainavo $5 mlrd ir tapo brangiausia kada nors pastatyta korporacijos būstine. Turtingų Silicio slėnio technologijų kompanijų biurai įdomūs ne tik (ir ne tiek) iš išorės, bet ir iš vidaus: čia galima stebėti ir prognozuoti, kaip atrodys ir vystysis biurai ir visur kitur. Savo išvadas šia tema pateikė žurnalas Economist.

Silicio slėnis elektroniniu paštu, žinučių programomis, paieškos sistemomis ir kitais produktais jau pakeitė visų žmonių elgesį darbo vietose. Tikėtina, tas pats įvyks ir su biuro patalpų organizavimu. Dabar pagrindinė tendencija – darbo skirtingose erdvėse koncepcija, pakeičianti kiekvienam darbuotojui įtvirtintas darbo zonas.

Technologijų kompanijų darbuotojai vis dar gali turėti darbo stalą, tačiau niekas nesitiki, kad darbuotojas visą laiką prie jo sėdės – atlikdamas įvairias užduotis, žmogus gali judėti po skirtingas zonas. Yra „biblioteka“, kur galima padirbėti tyloje, o yra kavinės ir erdvės gryname ore, kur gali vykti susitikimai ar bendravimas telefonu. Apple „riestainio skylėje“ bus pievelė su tvenkiniu, o naujoje, visiškai permatomoje būstinėje Uber žada visiems prieinamą parką. Kinta ir kiti „normalaus biuro“ atributai: Salesforce.com (kuriančios CRM-sistemas) dangoraižio viršutiniuose aukštuose, kur įprasta įrengti vaizdingus vadovybės kabinetus, bus bendra visų bendradarbių zona.

Manoma, kad tokioje griežtai nestruktūrizuotoje darbo aplinkoje visi gali susitikti su visais ir tai skatina naujų idėjų atsiradimą. Facebook biuras, didžiausia pasaulyje atvira erdvė, sukurtas būtent tam, kad korporacijos darbuotojai galėtų susitikti tarpusavyje ir bendrauti ne kabinetinėje aplinkoje. Amazon savo pastato vidinę erdvę stengiasi padaryti panašią į svetainę su visais jos atributais – televizoriais, sofomis, knygų lentynomis ir netgi įrėmintomis fotografijomis. Remdamasis Kalifornijos Randy Howder architektų biuro duomenimis, Economist rašo, kad atsiradus bendroms erdvėms, technologijų kompanijų biuruose dabar kiekvienam darbuotojui tenka 14 kvadratinių metrų plotas. Tai maždaug ketvirčiu mažiau, nei kitose srityse.

Nors manoma, kad atvira erdvė stimuliuoja korporacijos kūrybingumą ir produktyvumą, negalima nepastebėti ir trūkumų. Erdvėje be konkrečių darbo vietų reikiamo kolegos paieškos gali tapti tikru iššūkiu, ten triukšminga, o biuruose, kuriuose didelės rekreacinės zonos ir vidiniai kiemai, tokiose kaip Apple ir Uber, judėjimas užima daug laiko ir vargina.

Tačiau naujojo tipo biurų darbuotojams nerimą kelia ne tik šie nepatogumai, tęsia Economist. Technologijų kompanijos savo būstinėse vis labiau naudoja nuosavus produktus. Nvidia (gaminanti grafinius procesorius, taip ir dirbtinio intelekto kūrimui) žada, kad šiais metais atsidarysiančiame naujajame biure, įėjimą į pastatą kontroliuos veidų atpažinimo programos. Sistema rinks informaciją, kas ir kada ateina ir išeina iš darbo – neva oro kondicionavimo reguliavimui. O kavinėje kita sistema stebės, kokius patiekalus darbuotojai ima pietums, ir išrašys atitinkamas sąskaitas. Taip organizacijai nereikės samdyti kasininkų ir – atsikratys per pietus susidarančių eilių.

Ekspertų nuomone, technologijų kompanijos vis labiau stebės savo personalą. Tai galima atlikti išmaniaisiais telefonais, kuriuos visi nešiojasi su savimi, ženkleliais ar netgi biuro baldais: jutiklių įmontavimo darbo vietose eksperimentai – jau ne naujiena. Ar tokius duomenų rinkti korektiška – ginčytina. Jų nauda akivaizdi: firma gali sutaupyti elektrą ten, kur ji nenaudojama, arba „protingas“ biuras gali pats pranešti apie laisvą kambarį, kuriame galima rengti pasitarimus. Bet žinoma, nuolatinis sekimas darbuotojus nervina, ir žmonės jaučiasi nekomfortiškai.

Kita ir biuro pastatų interjeras. Tikėdamiesi juo personalui priminti apie korporacijos kultūrą ir vertybes, o taip pat stimuliuoti žmones dirbti būtent biure, o ne namuose, darbdaviai stengiasi, kad interjeras būtų kuo mažiau „biurus“. Naujame, pernai atidarytame LinkedIn pastate yra „silent disco“ patalpa: grupė žmonių gali klausytis bendros visiems muzikos (ar dar ko nors) per individualias ausines, netrukdydami likusiems. Airbnb pastatė skirtingų stilių, besisiejančių su gyvenimu keliaujant, pasitarimų kambarius ir kavines – pavyzdžiui, yra „beduinų palapinės“, „rąstų trobelė“, „loftai“ ir kita.

Minėtoji Nvidia apsėsta trikampių, nes ši figūra naudojama, kuriant vaizdo žaidimų grafiką, ir todėl jos interjere trikampio motyvų pilna visur – nuo sofų iki langų; netgi naujasis kompanijos pastatas „susiūtas“ iš trikampių. Tokios vietos primena žmonėms, kad jie renkasi ne tik darbdavį, tačiau ir gyvenimo būdą, rašo Economist.

Jei šio amžiaus pradžioje biuro revoliucijas kėlė hamakai, stalo futbolas ir nemokami pietūs, tai dabar stambios organizacijos, tarp kurių Facebook, Alphabet ir LinkedIn, trina darbdavius ir darbuotojus skiriančias sienas, taip taupydamos jų laiką. Jos padeda savo darbuotojams susirasti nuomojamus būstus netoli biuro ir įsigyti naminius gyvūnus, išlaiko nuosavas sporto sales, SPA salonus, medicinos centrus ir taip toliau. Economist pastebi, kad taip stambių technologijų kompanijų biurai pavirsta autonominiais kaimais, iš kurių „gyventojams“ lieka vis mažiau priežasčių kur nors vykti. Storomis piniginėmis Silicio slėnio gigantai gerokai apsunkina gyvenimą visoms kitoms kompanijoms, savo projektams irgi norinčioms samdyti geriausius inžinierius. O ar patys inžinieriai maištaus prieš visuotinį sekimą ir pernelyg neryškias ribas tarp darbo ir gyvenimo – parodys laikas.

I. Solomonova
World Press skilties redaktorė
republic.ru

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(6)
(0)
(6)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai